Šeši žmonės plikom pėdom pasveikino Latvijos Kendo salės grindis, dvasia prisidėjo prie bendros praktikos. Mindaugas, Petras, Gia, Aldevinas, Ričardas, Karolis išbandė kitoje kultūroje augintą Kendo. Ir tai yra taip panašu į tai ką praktikuojame mes, Kyumeikan ir Vilniaus Kendo Centre, tačiau kaip ir bet kur kitur disciplina dažnai esti viena, o asmeniniai žmonių interesai, tos disciplinos bei ją praktikuojančių asmenų atžvilgiu, visai kita. Girdėjau daug, tačiau visa kas nebuvo Kiai! buvo nereikalinga. Tiesa, visa kas patirta, bet kokia forma, turi savo vertę, bet taip pat yra patirčių kurios tampa tiesiog sunkumu, bereikalingu minties erzeliu. Kendo yra gyva disciplina pati savyje. Žmogaus didelis paikumas jam suteikia didelią drasą skelbti Kendo pagal savo požiūrį kaip tiesą. Žodis yra galingas kaip ir vanduo. Žmogus vartodamas žodį jaučiasi didelis, tačiau stebint vandenį argi pasakytum, kad jis turi kėslą tapti akmeniu? Kas buvo svarbu o kas ne, šioje kelionėje, gali spręsti kiekvienas gebantis susukti mintį, tačiau daukžodžiauti nėra didelio reikalo besistengiant perteikti tai kas buvo ši kelionė. Turbūt, sakau turbūt, nes kažin kas sukasi bendrakeleivių dušiose, tačiau turbūt galiu tvirtai manyti, jog Kendo neturi tautybės, milijono kalbų ar asmeninių įgeidžių, bet dažnai tai būna perdėm garsiai pamiršta ir tik kartais tyliai prisiminta.
Gerbiami Tėveliai ir Vaikai, Jūsų dėmesiui, Kendo vaikų vasaros stovyklos
Kur žmogus priklauso? Iš kur jis atėjo ir kur link eina? Kas ten žino… Bet turbūt daugelis jaučia, jog viena iš vietų, kur norisi sugrįžti dar ir dar esti ten kur neūžia miestas, nesidalijama neigiamomis emocijomis ir saulė liečian odą kaip niekad raminančiai. Šiais metais, kaip ir pernai, Minčiagirės sodyboje ponia Birutė vėl laukia mūsų vaikų šurmulio, juoko ir pačių geriausių emocijų.
Prisiminus visus tuos džiugius vaikų veidus, praeitos vasaros stovykloje, šiemet nusprendėme organizuoti dvi pamainas, 7-14 metų amžiaus vaikams. Pirmoji – 06.28-07.07, antroji – 08.02-08.11. Dešimt dienų galbūt kažko neyprasto, galbūt kažko ko taip reikėjo visus metus.
Kaip ir pernai, numatoma užimtumo programa skirta vaikam suteikti naujų patirčių, kurias jiems galime perteikti mes, jau senei nebe vaikai, ir juos supsianti gamta. Taigi, stovyklos programa:
~veiklos laikas – 8:00-22:00 val.
~kasdiena dvi treniruotės ( viena kendo, viena sportinio pasiruošimo);
~popiečio ramybės laikas;
~turistiniai žygiai ir išvykos;
~maudynės;
~japonų kalbos pamokėlės;
~kaligrafija, rašymas tušu ant ryžių popieriaus;
~origami;
~stalo žaidimų diena;
~susitikimai su žinomais žmonėmis;
~dailininkės viešnagė ir praktiniai užsiėmimai kartu;
~bendravimo įgūdžių lavinimo užsiėmimai per diskusiją, knygų aptarimą, dailę;
~savivaldos diena ( vaikai patys organizuoja savo dieną, pasiskirsto pareigomis, atsakomybe, darbais, organizuoja laisvalaikį ir pramogas sau);
~maitinimas 5 katrus per dieną.
Pasiliekame galimybę keisti ir koreaguoti kai kurias dienotvarkės detales, priklausomai nuo situacijos ir oro sąlygų (išskyrus pusryčių, pietų ir vakarienės laiką). Stovyklos dalyvio mokestis – 600 lt. kendo vaikams, 700 lt. visiems norintiems (jei į stovyklą važiuoja iš vienos šeimos antras vaikas, taikoma 30% nuolaida nuo antros mokėtinos sumos).
Linkime visiem pajusti atėjusį pavasarį ir neužilgo bepasirodysiančią vasarą. Iki susitiko Minčiagrės sodyboje, Kyumeikan Kendo Mokykla.
Bambukiniai ašmenys [Bamboo Blade]
Trumpa Kendo kovos scena iš anime. Visiem kas galite sau leisti patasyti aky po japonų animaciją aptiksite tikrai stiprią Kendo mintį.
Kendo praktika [kovų diena] Vilniuje
Ten buvo visi kam tai buvo skirta. Nei daugiau nei mažiau negu reikėjo Kendo praktikos dvasiai palaikyti per visas 3 valandas. Kiekvienas kendoka pritraukė tokius priešininkus kokią energiją spinduliavo patys…priešininkus, bet norėtūsi tikėti jog ne priešus. Šių praktikų, tiek buvusių tiek visų numatytų, idėjinė pusė yra ta, kad taptume ne tik stipresniais kaip grupiniai vienetai, atskiros mokyklos, klubai, bet kaip asmenys kuriuos sieja bendra kultūra, kalba, gimtinė. Patirtis nekintančiame žmonių rate randasi sunkiai, įpatingai jeigu yra norima tą patirtį panaudoti Kendo praktijo, kovoje prieš kitos kultūros priešininkus. Paskutinė praktika parodė, kokie skirtingi žmonės gali susirinkti, nors kalba ta pačia gimtąja kalba ir praktikuoją tą pačią discipliną. Tad ar neverta vieniem iš kitų mokintis, nešvaistant laiko vieni kitų vengimui bei „virimui savo sultyse“, o pasiekus įdirbį, kuomet savi nebegali suteikti postūmio augimui, imti ir susirasti priešininkus vertus kovoti su Lietuviu kendoka.
Tad ta pačia dvasia, balandžio 24 dieną 13 val. Kyumeikan Vilniuje vėl ketina surengti Kendo kovų dieną. Ir taip yra numatyta kiekvieną mėnesį skirti vieną dieną bendrai, visų norinčių kendokų iš visų klubų/mokyklų, praktikai. Kaip ir praeitos kovų dienos programa, ateinanti kolkas yra nepakitus:
13.00- Kendo praktikos pradžia, 13.30 – Kendo ‘kata“, 14.00 – Kendo „kihon“, 14.30 – kovos, 16.00 – Kendo praktikos pabaiga, 18.00- bendra minutė atsipalaidavimo „Apple pub’e“.
Ši Kendo praktikos diena nieko nekainuoja, nėra jokių startinių, treniruočių ar seminaro mokesčių, šis laikas bus skirtas tiktai Kendo.
Po paskutinio „himo“ sulankstymo kviečiame visus apsilankyti „APPLE pub“-e prie buvusios Vilniaus universalines parduotuves, Šnipiškių g. 3, kur nuo 18 val. užsakyta salė.
Visus norinčius dalyvauti prašome registruotis el. paštu kendo@kendo.lt, nurodant savo vardą, pavardę bei atstovaujamą klubą/mokyklą ir jos vadovą.
Renginio vieta: Vilnius, Erfurto g. 13, II aukštas, informacija mob. tel. nr.: 867881400
Vaikai, kendo, vasara…
Rokas, jauniausias kovų dalyvis
Nissan gamykla
Neįvyniota dovana…
Žvelgdama į šalia esantį artimąjį, visuomet iš jo tikiuosi meilės, šilumos ir atjautos. Tai prigimtinis kiekvieno žmogaus troškimas, ir tuo metu visai nesvarbu, gal tam kitam labiau reikia atjautos nei man pačiai. Mylėdama laukiu tokio paties atsakymo. O jei tas artimas savo sieloje išgyvena pačią tamsiausią naktį? Krikščionys tiki, jog kiekviename žmoguje verta pamatyti kenčiantį Kristų. Bet ar pajėgiame pirmiausia tą kitą priimti? Ar aš pati galiu save priimti ir tada, kai elgiuosi teisiai, ir tada, kai klystu? Visi žinome ar nujaučiame, jog mumyse gyvena ne tik gražios ir geros savybės, bet esama ir nelabai garbingų. Dar prieš siekdamas tobulybės žmogus turėtų atsigręžti į save, pažvelgti į save be kaukės. Priimti save- tai priimti savo pradinį, Dievo dovanotą veidą ir pažinti, kas jį daro neįdomų, netyrą. Todėl priimti save reiškia atsigręžti į save tokį, koks esi, ir sakyti „taip“ savo gyvenimo istorijai, savo būdui, susitaikyti su viskuo, kas manyje jau egzistuoja. Tik suprasdamas ir priimdamas save su visomis ydomis ir dorybėmis pajėgiu į kitą žvelgti su atjauta ir supratimu. Tik pažinęs visą save galiu tapti kitam dovana.
Kai esu dėl kitų ir kitiems, tampu tikra dovana, nes tuomet labiausiai atliepiu į mane sudėtą Dievo troškimą ir galiu spindėti kitiems tikru žiburiu, šiluma, prieglauda ir stiprybe. Dovana, kurios nereikia vynioti į prabangų popierių.
Žmona gulėjo mirties patale. Kartu su vyru prieš keturiasdešimt metų statytame namelyje buvo šalta ir drėgna nuo ankstyvo pavasario vėsos (dėl pinigų stygiaus jie kūrendavo tik krosnį virtuvėje). Per 67 santuokos metus jie išgyveno daug džiaugsmo ir skausmo, bet dabar pajuto, jog atėjo metas laikinai išsiskirti. Dėl senatvės vyras buvo kone kurčias, žmona- visiškai apakusi ir vos pajėgė kalbėti. Jiedviem beliko tik paimti ir paglostyti vienas kitam ranką. Šaltame ir apskurusiame kambaryje stojo pagarbi šventa tyla. Šis rankų spūstelėjimas buvo jų pokalbis, jų pabuvimas kartu paskutinę žemiškosios kelionės akimirką, tai buvo… apsikeitimas dovanomis. Autorė: Vaidilė Šumskienė. Tekstą parengė: Valerija Lietuvnikienė