Kukli akimirka

Jolanta Vaitiekūnienė, sudėjo į kelis žurnalo „Moteris“ puslapius, arbatos ceremonijos aprašymą. Tie kurie neturi galimybės įsigyti paskutinio šio žurnalo numerio, tekstus su pasakojimo autorės leidimu pateiksime čia. Taigi malonau skaitymo.
Arbatos ceremoniją japonai perėmė iš kinų ir ją ištobulino, suestetino. Šis ritualas skirtas penkiems pojūčiams – skoniui, uoslei, klausai, regėjimui ir lytėjimui – išvalyti. Žinovai ceremoniją apibūdina kaip vieną savo prigimties ieškojimo, pažinimo per tylą, ramybę, kasdienybės grožį kelių. Juo einantieji pirmenybę teikia metaforai, simboliui, vaizdiniui.
Atvedė kovos menas
Kaunietės Raimondos Strazdienės kelias iki japoniškos arbatos ceremonijos link prasidėjo nuo kendo treniruočių. Šio Rytų kovos meno meistrė pavasarį, antrąkart viešėdama Japonijoje, mėnesį praleido Tokijuje. Tačiau miesto matė nedaug: beveik visą laiką mokėse arbatos ceremonijos. Lietuvę sutiko priimti Jamada Kimiko, ši ceremonijos meistrė buvo atvykusi į Lietuvą, per Japonų kultūros dienas. „Mokytoja gyveno manuo namuose Kačerginėje. Tada pirmąkart gyvai pamačiau arbatos ceremoniją, ji man pasirodė labai graži,“-  pasakojo Raimonda.
Atsiverti nepuola
Anot pašnekovės, jai susidarė įspūdis, kad japonai nelabai noriai priima mokytis užsieniečių, nors garsiai apie tai nekalbama. „Jie labai renkasi žmones, kad šie iš japonų tradicijos nepadarytų to, ko nėra“, – sakė Raimonda.
Beje, apie kalbą, mokytoja ir mokinė viena kitą suprato puikiai, nors garbingo amžiaus japonė angliškai nešneka, o Raimonda japonų kalbos pradėjo mokintis visai neseniai. „Man buvo labai didelis išbandymas, nes kalbą stengiausi perprasti iš mimikos, judesių, žvilgsnių“, – prisimena pašnekovė. Pamokos kasdien trukdavo iki šešių valandų, Raimonda mokėsi individualiai, o kartais – su savo tautos paveldą studijuojančiomis japonėmis. „Klaidinga manyti, kad arbatos ceremoniją išmano kiekvienas japonas. Tai, ko išmokau aš, – tik pagrindai“, – sako lietuvė. Ji supranta, kad mokymasis yra porcesas, o įgūdžius galima tobulinti visą gyvenimą. Raimonda šmaikštauja, kad turi tai patvirtinantį dokumentą – Didžiosios Japonijos arbatos ceremonijos asociacijos sveikinimą pradėjus mokymosi kelią, kuris nelygu koks požiūris į būtį, niekada nesibaigia arba baigiasi kartu su žmogumi.Tęsinys seka…. Fotografija Liudo Masio.

Parašykite komentarą