„Kauno dienos“ priede, išspaudinti dienraščio žurnalisto Dariaus Selenio surinkti pastebėjimai iš Arnoldo kelionės į Dodžo pasakojimo:
Architektas Arnoldas Asauskas Japonijoje miegojo sporto salėje ant dviejų čiužinių, valgė ryžius, pigesnę nei mėsa žuvį, krabus, makaronus. Kendo mokykloje po treniruotės salę, „dodžą“, plaudavo visi kartu. Lietuvis ugdė pagarbą, darbštumą, mokėsi suvokti savo silpnąsias ir stipriąsias savybes ir daug kalbėjo su japonais. Jie – japoniškai, jis – angliškai arba lietuviškai. Tačiau vieni kitus suprato.
Mėnesį asketiškai gyvenęs ir į savęs ugdymo filosofiją paniręs kaunietis nepamiršo, kad yra architektas. „Ten nėra dviejų vienodų pastatų, – pasakojo jis apie įspūdžius iš Tokijo. – Visi namai – kokybiški ir užbaigti.“ A.Asauską sužavėjo vidutinio socialinio sluoksnio japonų dviaukščiai.
Timpt, timpt. Kažkas čiuptelėjo architektą už rankovės. A.Asauskas atsigręžė, už nugaros – būrys mokinių. Mandagūs, iškart atsiprašė už trukdymą. Akyse – prašymas. Galima? Arnoldas nusišypsojo ir atsakė į jiems rūpimus klausimus. Japonų vaikams buvo įdomu, iš kur atvykęs europietiškų bruožų vyras, ką jis jau aplankė jų šalyje. Japoniukai tam buvo pasirengę: pasaulio žemėlapis, senosios Japonijos sostinės Kioto šventyklų nuotraukos.
Elektronikos ir komforto įrangos prifarširuoti šildomi unitazai, pirtyse įrengti kaitros nebijantys skystųjų kristalų televizoriai… Japonų kasdienybės detales, liudijančios technologijų triumfą, A.Asauskui padarė įspūdį. Tačiau jis išvydo ir kitą technologijų eros pusę. Fotografija daryta Arnoldo...Straipsnį kviečiame skaityti kaunodiena.lt tinklalapyje.