Iš tolo, daug kam tai atrodo paprasčiausias pagalys…Vakar telefonu, kalbėjausi su žmogumi, sako, atvažiuos pas mus, kad išbandytų kovą su pagaliais, tikrą lietuvišką kovą. Kitas žmogus dažnai žada pasižiūrėti ir išbandyti tuos bambukus, – na jau čia arčiau. Trečias, sudėjo viską į vieną – pagaliai iš bambuko. Kiekvienas mato tai ka nori ir nieko nepadarysi čia, nes kiekvienas daiktas turi savo pavadinimą ir netgi pravardę. Žmonės neturintys žinių tai įvardina taip kaip jie supranta ir nieko nėra smerktino, nes kiekvienas iš mūsų ledo ritulį įsivaizduoja, kaip rilulio mušimą lazdomis kanadiečių ar tai rusų žemėse, gal net ant naujo ledo mūsų Rotušės aikštėje. Nors ledo ritulininko lazdos pavadinimas lietuvių kalboje – ritmuša, senesnio kirpimo žmonėms labiau priimtina rusų kalbos žodis „kliuška”. Dėl to atlaidžiau žiūrėti reikia ir į tai, ar tai bus bambukinės lazdos, ar tai ledo ritulio lazda, tol kol žmogus nepabuvo kendo praktikoje ar treniruotėje ant ledo, bet gryžtame prie šinai.
Jūsų rankose laikomas bambukinis kardas – šinai turi konstrukciją, kuri nesikeitė daugiau kaip keturi šimtai metų. Keturios grūdintos bambukinės listelės iš abiejų galų sutvirtintos odiniais krepšeliais, kurie tarpusavyjė įtempti tvirtai pinta plona virve – tsuru. Ši virvė turi papildomo tempimo mazgą – komono. Vienas iš krepšelių atstoja rankeną – tsukagava, kitas sutvirtina viršutinę šinai dalį – sakigava. Viename ketvirtadalyje šinai pintas dirželis – nakajui, kuris sutvirtina keturias bambukines dalis, kad kirčio metu jos neišsilakstytų. Kiekviena dalis turi savo paskirtį, priežiūrą ir rūpestį.
Yra svarbu pažinti pačio kardo konstrukciją, nes kiekvienas taškas delne – jaučia kardo padėti rankoje, akies žvilgsnis – šinai padėti aplinkoje. Kardas – tai dalis tavęs.

Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.