Vaikas pastebėtas. Reikalavimai aiškūs. Mokytis saugu ir įdomu.
„Kyumeikan“ mokome nuosekliai – nuo paprasto judesio ir treniruotės tvarkos iki kendo technikos, darbo su partneriu ir individualaus pažangos tikslo.
Dirbame mažose grupėse, kad treneris galėtų matyti kiekvieną vaiką, laiku pataisyti jo veiksmus ir pritaikyti užduotį pagal amžių bei pasirengimą.
Vaikų ugdymo programai vadovauja Ričardas Žilaitis, turintis 39 metų darbo su vaikais patirtį.
Aiški treniruotės tvarka
Kiekviena treniruotė turi vaikui atpažįstamą ritmą: pasiruošimas, pasisveikinimas, judėjimo užduotys, technikos mokymasis, individualus arba porinis darbas ir treniruotės užbaigimas.
Pastovi tvarka padeda vaikui suprasti, kas vyksta dabar ir ko iš jo tikimasi. Tačiau treneris gali keisti užduočių trukmę bei sudėtingumą, atsižvelgdamas į grupės būseną.
Ne kiekvienoje treniruotėje būtina išmokti naują techniką. Kartais svarbiausias rezultatas – geriau atliktas jau žinomas veiksmas, ilgesnis susikaupimas arba savarankiškai pastebėta klaida.
Mokymas pagal vaiko amžių
4 – 6 metų vaikams
Jaunesni vaikai mokosi per judėjimą, žaidybines užduotis, ritmą ir kartojimą. Vienu metu pateikiama trumpa, aiški ir vaikui suprantama užduotis.
Daugiausia dėmesio skiriame:
– pusiausvyrai ir koordinacijai;
– gebėjimui išgirsti signalą;
– saugiam judėjimui;
– gebėjimui suprasti, kada veikti pačiam, o kada stebėti kitą;
– savo veiksmų derinimui su bendra grupės veikla;
– paprastų susitarimų laikymuisi;
– pažinčiai su kendo laikysena, judėjimu ir šinajumi.
Vaikas gali pirmiausia stebėti, o tik tada bandyti. Šiame amžiuje svarbiausia ne sudėtinga technika, o tinkamas pagrindas, saugumo jausmas ir noras grįžti į kitą treniruotę.
7 – 12 metų vaikams
Vyresni vaikai nuosekliai mokosi kendo laikysenos, judėjimo, šinajaus valdymo, pagrindinių techninių veiksmų ir saugaus darbo poroje.
Užduotys pritaikomos pagal amžių:
7 – 9 metų vaikams daugiau rodoma, užduotys trumpesnės, dažniau kartojamos ir turi vieną aiškų tikslą;
10 – 12 metų vaikams daugiau aiškinama technikos priežastis, skiriama savarankiškumo, darbo poroje ir savo veiksmų vertinimo užduočių.
Vienoje grupėje esantys vaikai neprivalo judėti vienodu tempu. Kiekvienam keliami jo pasirengimą atitinkantys reikalavimai.
Disciplina ir emocinis saugumas
Disciplina „Kyumeikan“ nėra tylus paklusnumas. Ji ugdoma per kasdienius veiksmus.
Vaikas mokosi:
– pasiruošti treniruotei;
– išklausyti ir suprasti užduotį;
– pradėti ir sustoti sutartu metu;
– suprasti, kada veikti pačiam, o kada stebėti kitą;
– derinti savo veiksmus su partneriu ir grupe;
– suteikti kitam vaikui erdvės saugiai atlikti užduotį;
– saugiai ir atsakingai naudoti inventorių;
– išgirsti trenerio pastabą, suprasti, ką reikia pakeisti, ir pabandyti dar kartą;
– sutvarkyti savo vietą;
– užbaigti pradėtą veiksmą.
Klaida nėra priežastis vaiką gėdinti ar lyginti su kitais. Ji parodoma aiškiai ir ramiai, suteikiant galimybę veiksmą pakartoti.
Vaikas gali klausti, paprašyti pagalbos ar pasakyti, kad užduoties dar nesuprato. Jeigu jis nedrįsta, pavargsta ar užduotis dar per sudėtinga, treneris gali ją supaprastinti, leisti pirmiausia stebėti arba padaryti trumpą pertrauką.
Individuali pažanga
Kiekvienas vaikas pradeda nuo savo dabartinio pasirengimo. Treneris stebi, ką vaikas jau geba atlikti ir koks turėtų būti jo kitas pasiekiamas žingsnis.
Vertinama:
– vaiko pastangos;
– lankomumas;
– techninė pažanga;
– gebėjimas laikytis saugumo susitarimų;
– savarankiškumas;
– bendradarbiavimas su kitais vaikais.
Pažanga nėra matuojama vien pergalėmis ar išlankytų treniruočių skaičiumi. Svarbu, kad vaikas suprastų, ką jau išmoko ir ko mokysis toliau.
Pažangos vertinimas, egzaminas ar dalyvavimas renginyje siūlomas tik tada, kai treneris mato, kad vaikas tam pasirengęs.
Mokymasis su kitu žmogumi
Kendo mokomasi kartu su partneriu. Kitas vaikas padeda suprasti atstumą, laiką, judėjimą ir savo veiksmų poveikį.
Vadovaujamės kōken chiai (交剣知愛) principu – per kendo pažinti kitą žmogų ir save.
Partneris nėra priešas. Jis padeda mokytis, todėl vaikas ugdomas ne tik atlikti techniką, bet ir saugiai bei pagarbiai dirbti su žmogumi, esančiu priešais.
Ryšys su tėvais
Po pirmosios treniruotės su tėvais aptariame, kaip vaikas jautėsi, kaip įsitraukė ir ar pasirinkta grupė jam tinkama.
Sezono metu su tėvais kalbamės:
– vaikui užbaigus svarbų pažangos etapą;
– pastebėjus reikšmingą teigiamą pokytį;
– atsiradus sunkumui, kuriam reikia bendro sprendimo;
– prieš pažangos vertinimą, egzaminą ar kitą naują etapą.
Tėvai gali kreiptis dėl individualaus pokalbio su treneriu. Grįžtamasis ryšys skirtas ne vaikui lyginti su kitais, o padėti suprasti jo asmeninę pažangą ir kitą mokymosi tikslą.
Ko tikėtis?
Kendo rezultatai neatsiranda per vieną treniruotę. Juos kuria reguliarus lankymas, kartojimas, aiškūs susitarimai ir vaiko noras bandyti dar kartą.
Vieniems vaikams greičiau sekasi judėti, kitiems – susikaupti, suprasti techniką ar dirbti poroje. Nesiekiame visų suvienodinti. Siekiame, kad kiekvienas vaikas suprastų savo kitą žingsnį ir mokytųsi jį atlikti geriau.
[GRUPĖS IR TVARKARAŠTIS]
[REGISTRUOTIS Į PIRMĄJĄ TRENIRUOTĘ]