Modifikuotas maistas

Maistas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų vadinamas genetiškai modifikuotu maistu. Genetiškai modifikuoti organizmai tai įvairios bakterijos, augalai ar gyvūnai, kurių genetinė sudėtis yra pakeičiama genų technologijos pagalba, t. y. perkėlus genus iš vieno organizmo į kitą. Genai gali būti perkeliami iš vieno augalo į kitą, bei iš augalo į gyvūną ir atvirkščiai.
Genetinis augalo ar gyvūno keitimas paprastai yra reikalingas norint pagerinti maisto kokybę. Maisto pramonėje naudojamos bakterijos, kurios panaudojamos jogurtų, sūrio, duonos gamyboje, kad pagerintų šių produktų skonį ir sudėtį. Taip pat panaudojus genų inžineriją, galima kontroliuoti vaisių ir daržovių nokimą, prailginti nuskintų vaisių ir daržovių ilgaamžiškumą. Genų inžinerija leidžia sumažinti alergines maisto savybės, pagerinti jame esančių vitaminų ir mineralų turinį.
Mokslininkų nuomone, ne visada iš genetiškai modifikuotų organizmų gautas maistas laikytinas genetiškai modifikuotu maistu. Genetiškai modifikuotų sojos pupelių gautas aliejus yra toks pat kaip ir iš tradicinių sojos pupelių išspaustas aliejus.
Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimas yra griežtai kontroliuojamas. Lietuvoje yra priimtas ir galioja Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, jame numatomas kontrolės mechanizmas, bei už tai atsakingos institucijos. Genetiškai modifikuotų organizmų dauginimas, auginimas, jų panaudojimas maistui, teikimas į rinką, importas, eksportas yra kontroliuojami, išduodant specialius leidimus. Genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimą  kontroliuoja Aplinkos ministerija. Teisiškai, esant maisto produkto vienoje sudedamojoje dalyje daugiau, negu 0,9 proc. medžiagos, kilusios iš genetiškai modifikuoto organizmo, privalu vartotojui pateikti apie tai informaciją. Paruošė Sandra Bardauskienė.

Maisto kokybė

Maistas – kiekviena medžiaga ar produktas, apdorotas, pusiau apdorotas, ar žaliava (neapdorotas produktas), skirti žmogaus mitybai. Maistui taip pat priskiriamas geriamasis vanduo, alkoholiniai gėrimai, kramtomoji guma ir kitos medžiagos bei produktai, skirti žmogui praryti, kramtyti ar vartoti, išskyrus vaistus ir kitus medicinos gaminius, narkotines bei psichotropines medžiagas, tabako gaminius. Maisto kokybė labai priklauso nuo žaliavos laikymo sąlygų ir paruošimo procesų. Maisto kokybė – maisto savybių visuma, leidžianti tenkinti išreikštus (deklaruojamus) ir numanomus vartotojų poreikius.
Specialios mitybos maistas – maistas, kuris dėl savo ypatingos sudėties ar tvarkymo skiriasi nuo įprastinio maisto, skiriamas dėl ypatingos fizinės ar fiziologinės būklės kylantiems mitybos poreikiams tenkinti ir atitinka deklaruojamą specialią paskirtį. Jis ženklinamas bei teikiamas į rinką tokiu būdu, iš kurio matyti, kokiai vartotojų grupei jis skirtas.
Žmogaus organizmui maistas reikalingas suteikti energiją ir reikalingas medžiagas naujų audinių sintezei. Maisto ruošimo būdų yra daug ir įvairių. Turi būti pasirinktas toks būdas, kuris maksimaliai išsaugotų produktuose esančias naudingąsias medžiagas. Būtina, kad maisto produktuose po apdorojimo išliktų kuo daugiau nesuskaidytų ir natūralių angliavandenių, aminorūgščių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Paruošė Sandra Bardauskienė

Mitybos piramidė

Mityba – tai gyvybinei veiklai palaikyti reikalingas maisto kiekis. Maisto sudedamosios dalys (angliavandeniai, riebalai, baltymai, vitaminai, mineralai) aprūpina organizmą energija.
Sveika mityba – moksliškai pagrįsti valgomo maisto kiekis ir angliavandenių, baltymų bei riebalų santykis maiste. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės 2000 metais parengta medžiaga  pateikia moksliškai pagristas žinias apie mitybą ir sveikatą. Ši medžiaga yra dalis programos, kurios tikslas – pagerinti žmonių sveikatą, sumažinti mirtingumą ir sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Sveikos mitybos mokslininkai siūlo valgyti įvairų subalansuotą maistą, turintį apie 40 maisto medžiagų, kontroliuoti riebalų vartojimą, valgyti mažiau sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos, vartoti daugiau kompleksinių angliavandenių (krakmolų) ir skaidulinio maisto, saikingai gerti alkoholį, palaikyti normalų kūno svorį, nenutukti, kasdien aktyviai judėti.
Kasdienoje reikėtų vadovautis šia schema:

maistas

Ši piramidė atspindi sveikos mitybos rekomendacijas. Maisto produktai suskirstyti į šešias grupes. Piramidės pagrindą sudaro svarbiausi kasdienio maisto produktai: grūdai, duona, bulvės, ryžiai, makaronų patiekalai, kuriuose yra daug skaidulinių medžiagų, vitaminų, fitochemikalų, mineralų (niacino (nikotino rūgštis ar vitaminas B3), geležies, tiamino, riboflavino). Šie augalinės kilmės produktai, turintys daugiausia kompleksinių angliavandenių, užtikrina sveiką mitybą. Per dieną siūloma suvalgyti 4-6 porcijas šios grupės maisto pakaitalų. Jie suteikia didžiąją dalį visos energijos, reikalingos žmogaus veiklai.
Kita (siauresnioji) piramidės dalis, sudaryta iš augalinės kilmės angliavandenių, perskirta į dvi puses: vaisių ir daržovių. Kasdien iš šios dalies reikia suvalgyti apie 400 g daržovių ir vaisių. Daržovės turtingos vitamino A, folio rūgšties, kalio, augalinių skaidulų. Siūloma suvalgyti 3-5 daržovių porcijas. Vaisiai turtingi vitaminų C, A, E, pektinų. Jų siūloma suvalgyti 2-4 porcijas per parą.
Dar aukštesnės piramidės dalies maisto reikia valgyti saikingiau, mažiau. Čia yra gyvulinės kilmės maisto produktai, dažniausiai riebūs ir kaloringi. Ši piramidės dalis taip pat padalinta į dvi puses: 2-3 porcijos pieno produktų (pienas, jogurtas, sūris) ir 2-3 porcijos mėsos produktų (paukštiena, žuvis, ankštiniai augalai, kiaušiniai, riešutai). Pakanka nedidėlio šių produktų kiekio, kad būtų patenkinti organizmo baltymų poreikiai (0,8 g baltymų 1 kg kūno svorio).
Piramidės viršūnės dalies produktus reikia vartoti mažais kiekiais ir retai. Tai riebalai, aliejus, cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai. Iš šių produktų gaunama daug energijos, bet būtinų medžiagų juose nėra.
Visų piramidės grupių maisto medžiagos yra svarbios organizmui, skiriasi tik jų dienos normos. Pavyzdžiui, pieno grupė svarbi, nes turtinga kalcio, kurio visai neturi daržovių grupė. Paruošto maisto, pavyzdžiui, cepelinų, picų, mišrainių, sudedamosios dalys dažnai priklauso įvairioms grupėms.
Kiek maisto porcijų iš kiekvienos piramidės dalies reikia suvartoti, priklauso nuo individo dienos kalorijų poreikio. Kuo žmogus fiziškai aktyvesnis dirbdamas ir ilsėdamasis, tuo daugiau porcijų jis turi suvalgyti, kad gautų pakankamai energijos. Mūsų mitybos konsultantė Sandra Bardauskienė.

Mitybos rėžimas

234Tęsiant Sandros dėstomas mintis apie sveiką mitybą, einame toliau…Geriausiai organizmo poreikius patenkina pagrindinių maisto medžiagų – angliavandenių, riebalų ir baltymų – tarpusavio santykis 4:1, 2:1. Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 50 proc., riebalai – 35 proc. ir mažiau, baltymai – likusią dalį bendro maisto kaloringumo (15 proc.).
Mitybos režimas išlieka vienas iš svarbiausių kriterijų siekiant palaikyti gerą savijautą. Nors PSO rekomendacijose siūloma maitintis 3-4 kartus per dieną, dauguma mitybos specialistų siūlo per dieną valgyti 4-5 kartus, derinti maisto kaloringumą su fizinio krūvio intensyvumu. Taipogi būtina atkreipti ir į maisto suderinamumą. Maisto suderinimas pasižymi lengvu įsisavinimu,  maistas nepūva skrandyje, neužteršia žarnyno. Norint pasiekti tokio proceso būtina vienu metu valgant tik vieną koncentruotą produktą.
Vis dėlto  žmogaus sveikatos būklę lemia suvartojamų ir įsisavinamų maisto medžiagų kiekiai, jų santykis, maisto kokybė, kaloringumas, mikroelementų ir mineralinių medžiagų sudėtis maiste, amžius ir daug kitų veiksnių, tiesiogiai nesusijusių su mityba, bet vienaip ar kitaip koreguojančių valgymo instinktą. Jei maisto medžiagų sunaudojama daugiau, negu reikia energijai gauti, žmogus nutunka. Jei mažiau, silpnėja imunitetas, blogiau gyja žaizdos, atsiranda avitaminozė, anemija, žmogus nustoja augti, blogėja fizinis pajėgumas, sulėtėja kitos biologinės organizmo funkcijos.

Sveika mityba

Sandra BardauskienėDėkojame Sandrai Bardauskienei, Kauno Medicinos universiteto doktorantei, mūsų mitybos specialistei už žinias, kurios mus ir mūsų aplinką daro stipresnius. „Mityba ir atitinkamai parinktas fizinis krūvis tai kelias į mūsų sveikatą. Tam tikri antrapometriniai bei fizinių savybių duomenys leidžia spręsti apie žmogaus organizmo būklę. Vertinant žmogaus fizinę būklę atsižvelgiant į mitybą, didelę reikšmę turi kiekvieno organizmo medžiagų apykaita. Medžiagų apykaita yra skirstoma į tris grupes: lėta, normali ir greita.
Mityba – tai maisto vartojimas, kuris reikalingas organizmo funkcijoms palaikyti. Maisto sudedamosios dalys aprūpina organizmą reikalinga energija, reguliuoja metabolinius, imuninius procesus, yra audinių kuriamoji medžiaga.
Sveika mityba – moksliškai pagrįsta valgomo maisto kiekiais, kurią parodo angliavandenių, baltymų bei riebalų santykis maiste. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai siūlo valgyti įvairų subalansuotą maistą, turintį apie 40 maisto medžiagų, kontroliuoti riebalų vartojimą, valgyti mažiau sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos, vartoti daugiau kompleksinių angliavandenių (krakmolų) ir skaidulinio maisto, saikingai gerti alkoholį, palaikyti normalų kūno svorį, nenutukti, kasdien aktyviai judėti.
Taigi, racionali mityba numato energijos pusiausvyrą organizme pagal principą: pagamintos energijos kiekis turi atitikti išnaudotos energijos kiekį. Vitaminai ir mineralinės medžiagos gaunamos su maistu taip pat atlieka svarbią funkciją. Fizinės veiklos metu vitaminai bei mineralinės medžiagos aktyviai dalyvauja energijos gamyboje, baltymų ir angliavandenių biosintezėje. Trūkstant šių medžiagų, sumažėja fizinis darbingumas. Įvertinus fizinę veiklą ir žinant maisto produktų cheminę sudėtį ir jų kaloringumą, galima sudaryti valgiaraštį ir apskaičiuoti dienos raciono kaloringumą.
Paros raciono kaloringumas priklauso nuo energijos sąnaudų. Neilgai trunkantį maisto medžiagų stygių organizmas pats kompensuoja naudodamas medžiagų atsargas. Fiziniam krūviui trunkant ilgai, organizmas daugiausia naudoja riebalus ir sudėtingos sandaros angliavandenius. Per ilgai trunkant fiziniam krūviui, energija imama iš organizmo baltymų, dėl to sumažėja kūno masė, atrofuojasi raumenys, vystosi anemija, sutrinka ūgis, sumažėja fizinis darbingumas. Su maistu gaunant per daug energetinių medžiagų, sumažėja jos mobilizacija, todėl dalis angliavandenių ir riebalų kaupiasi riebalų pavidalu. Čia tik pradžia…“ Apie Sandrą, Kauno Medicinos universiteto kinezeologijos magistrantė, Lietuvos Kūno Kultūros Akademijos bakalaurė, Lietuvos baidarių ir kanojų tarptautinių „Regatų“ prizininkė, Lietuvos čempionatų nugalėtoja ir prizininkė. Šiuo metu dirba trenere Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centre.

Judėjimas ir laikysena

7892Pas dažną diena prasideda taip: dar, neprabudau, gal kavos? Dienos metu – nėra minčių, gal cigaretę? Dienos pabaigai, nepadarytas tas ir tas, ir tas, gal pasėdėsiu dar šiandien ilgiau? Ryt bus viskas kitaip. Vakaras, skauda galvą ir akis, greičiau namo? kur pabūti ramiai, kur mano laikraštis ir šaldytuvas? Pagaliau lova, bet dar reikia prisėsti prie kompiuterio, paskaityti paštą, parašyti komentarą…miegas….žadintuvas, rytas, gal kavos? Sveikatos apsaugos ministerija tik įspėja apie sveikatą ir su sodros pagalba renka įnašus, papildomiems mokesčiams tiek funkcionieriams, tiek gydytojams. Lankiau klinikose žmogų, susidurėme su sveikatos apsaugos sistema, realybė sunki ir kaip viską keistis, ir kam keisti? Geriau pradėkime nuo savęs ir žmonių kurie supa mus.
Vėl kyla klausimas, kam reikalinga sveikata? mūsų ilgas gyvenimas? galimi atsakymo variantai:
bankui, kuris turi mūsų paskolas? gyvybės draudimui, kiekvieno mėnesio įnašams? valstybei kuri renka mokesčius? pinigams? Bet galimi ir kiti atsakymai, kuriuos žinome kiekvienas asmeniškai. Pesimizmo nėra, gyvenimas tęsiasi!
Tad nuo ko priklauso gera savijauta? Teoriškai mes visi esame pasikaustę: maistas, miegas, imuniteto stiprinimas, sportas ir t.t.
Bet pradėkime nuo judėjimo, ką mums davė pati gamta. Pirmiausiai reikia daugiau vaikščioti, kaip tai daro mūsų Julius, lipkite laiptais, eikite pėsčiomis, gal rytais ir prabėkime krosą? Na apie automobilio palikimą namuose nekalbėsime, bet automobilį pasistatykite septynių minučių ėjimo nuotolyje nuo susitikimo vietos. Pradžia būtų tokia. Kas toliau? Laikysena, viena iš svarbiausių mūsų, bet geriau tiktų žodžių mano kūno funkcijų.
Ji reikalinga visur, gulint, sėdint, stovint, dirbant, bendraujant, poilsiaujant, ji lydi jus visur, tik mažai apie tai kalbama. Reikia žinoti, kad netaisyklinga laikysena išprovokuoja nugaros skausmus, virškinimo trakto sutrikimus, nutukimą, kvėpavimo takų sistemos veiklos sutrikimą ir dar daug visko.
Kaip ugdyti laikyseną? Pirmiausisi atsistokite prie veidrodžio, pasisukite profiliu ir pažiūrėkite į save, kur pilvas? pečiai? galva? Vaizdas reikalauja korekcijos? Pirmiausiai įtraukite pilvą, pečius atloškite atgal, vėl pakoreguokite pilvą, jau geriau? barzdą pakelkite į viršų, žvilgsnis tiesus, kaklas jaučia drabužio apyklaklę. Komplektas!
Visi žinome, kad laikysena reikia lavinti nuo pat mažens, bet ne visi žinome, kad tai niekada nevėlu pradėti. Dažna kendo praktika Jūsų judėjimą ir laikyseną padarys taisyklingą. Nuotraukoje Viktoras Trusovas, Almatos Kyumeikan kendo instruktorius, jam neilgai trukus šešiasdešimt.
Toliau, eisime prie maisto, bet apie tai vėliau.