Kategorija: Inventoriaus remontas

Kol supranti, kaip reikia teisingai daryti kirtį, praeina ne vieneri metai, kai pradedi jausti judesį, ištrauki ne vieną rakštį iš pėdos ar rankos, kaip prieini prie kardo ardymo, vėl bandai suprasti esmę…
Pirmieji šinai ardymai prasideda nuo pažinimo alkio. Tada nežiūrima į patarimus, kurie seniai pamiršti, nes norime būti savarankiški, specialios literatūros neskaitymas, jos ignoravimas arba neturėjimas laiko papraščiausiai jai, nesinaudojimas internetu, ten begalės netikros arba ne taip pateiktos informacijos ir t.t.
Kokius kelius praėjome mes, pirmas: nenaudokite kitų šinai bambukinių listelių, nedėkite vienas šalia kito prie jau esamų jūsų kardo bambukinių listelių, net  ir kaip norėtumėte taupyti, jie atlaikys pirmąjų keiko, antrojo gali ir nesulaukti.

Kas atsitinka, kada per daug suveržiamas nakajui dirželis, vidiniai bambuko grioveliai trinasi vienas į kitą, jie skyla į daug mažų plaušų. Jie pradeda irti ir dulkėti, didesnės atplaišos taikosi į mūsų pačias pažeidžiamiausias vietas.

Perdaug įtempėme tsuru – pintą virvę, gavome štai tokius vidinius listelių įtrūkimus. Iš išorės jų nesimato, šinai atrodo lankstus, suspaudus rankose, įtartinai maloniai trinasi listelės vienas į kitą, bet ar ne laikas po praktikos gryžus namo pasitikrinti savo darbo įrankį?

Ką daro jėga? O gal protas? Na taip, per stiprus kirtis, dešinė ranka vedanti, vietoje vieno kirčio, visi penki ir iš visų pusių. Grotelės šalmo gerai, kad metalinės, riešas bus vėl mėlynas, tare saugo juosta, bet ne kojas ir kelius, gaila. Kaip vienas iš mūsų pasakė, gaila, kad šiandien neužsidėjau alkūnių apsaugas…

Dėl ko reikėtų nuiminėti tsuba ir tsubahome? Pirmoji tsukagava šalia rankenos, pajuodusi, nuo prakaito ir nešvarumų, pasižiūrėkite ir tamstos šinai rankena neturi pirminio vaizdo? Antrasis paveiksliukas, atsiradę randai rankenoje, jei ketvirtu kartu nuiminėsite tsukagava, galite ją nuimti ir iš dviejų dalių.

Išbandykite viską, pertempkite, perveržkite, laikykite aliejaus vonelėse, šveiskite kuo norite tas bambukines listeles, darykite viską, ieškokite tiesos patys, nes tai yra pažinimas, nes tai yra kendo.

Turėjęs rankose nei daug, nei mažai apie gerą pušimtį šinai, norėjau su jumis pasidalinti savo patirtimi. Manau, kada ranka palies šešišimtai dvidešimt septintąjį, bus dar kitas požiūris į kardo priežiūrą. Tad einame prie konstruktyvo ir bandome šinai ardyti kartu su jumis, nes kiekvienas iš jūsų tai yra bandęs atlikti ne vieną kartą ir jei atsiras tikslus pastebėjimas priežiūros technikoje, visada prašome pasidalinti patirtimi komentaruose, o ne ieškoti lietuvybės ar dviprasmių sakinių reikšmės ar išvedžiojimų. Kiekvienas esate asmenybės dėl to kardo priežiūra yra kiekvieno individualus priėjimas prie šio reikalo!
Bet prieš pradedant darbą, pasiruoškite reikalingas šinai priežiūros priemones: žirkles, peiliuką, labai smulkaus šveičiamo popieriaus juosteles, skudurėlį, vaško gabalėlį, mažas reples, vandens indą, markerį – rašiklį, kantrybę.
Jei esate po kendo praktikos tai pas jus rankos apsauga tsuba ir tsubadome jau nuimta, tad pradedame nuo tsukagavos:
1. Atlaisviname mazgą esantį prie rankenos, ištraukiame tsuru.
2. Atlaisviname nakajui dirželius.
3. Nuimame sakigava. Viršutinio krepšelio tsuru nebūtina atrišti kasdieninės priežiūros metu, nebent tik tada kai keičiate patį šinai tsuru.
4. Nuimate tsuka.
5. Visas detales išsidėliojate šalia savęs, rankos pasiekiamume.
Laikydamis bambukines listeles taip, kad jos neišsiskirtų:
6. Išimate iš viršutinės dalies sakigumi (dažniausiai tai būna plastikinis kaištis, kuris išlaiko viršutinės šinai dalies bambuko listelių stabilumą).
Leidžiamės link rankenos laikydami ranka visą bambukinę dalį:
7. Rankenos dalies pagrindą su markeriu – rašikliu pažymime skaičiais, kiekvieną iš keturių šinai detalių, pavyzdžiui 1 – 2 – 3 – 4, (dažnai pastebėjau, kad žymimos vidinės bambuko juostelės įvairiais simboliais). Šis žymėjimas reikalingas tam, kad galėtumėte eiliškumu sudėti atgal bambukines detales.
Tada atsargiai išskleidžiame bambukines keturias listeles:
8. Išimame metalinę skardelę čigiri, kuri jungia visas keturias detales.
Kiekvieną iš šių dalių padedame vieną šalia kitos.
Sekantys žingsniai, apžiūrėkite kiekvieną bambukinę dalį atskirai. Aštrius ir atsikišusius kampus aplyginkite šveičiamuoju popieriumi, atplaišas pašalinkite su aštriu peiliuku, atsiradusius nelygumus sušvelninkite vėl šveičiamuoju popieriumi. Su skudurėliu kiekvieną dalį švariai nuvalykite nuo dulkių ir smulkių plaušų. Kiekvieną atskirai apdirbę galite trumpam atsikvėpti…bet einame toliau, vėl imkite po vieną bambukinę listelę ir kiekvienos kampus, kurie liečiasi su kitomis, vaško gabalelio pagalba lengvu judesiu perbraukite. Atrodo pasiruošėte šinai surinkimui. Bet, pirmiau patikrinkite šinai rankeną – tsuka, ar ji nėra įplyšusi, ar pakankamai sausa, ar nesijaučia rankų drėgmės, prieš dedant ant paruoštos rankenos, gerai išdžiovinkite ją, toliau ištiesinkite tsuru, kartu su kamajui. Išvalykite nuo bambuko likučių sakigavos kišenę, na atrodo, kad dabar jau pasiruošėte surinkimui, pradėkime? Tada einame ir kantrybės!

Iš tolo, daug kam tai atrodo paprasčiausias pagalys…Vakar telefonu, kalbėjausi su žmogumi, sako, atvažiuos pas mus, kad išbandytų kovą su pagaliais, tikrą lietuvišką kovą. Kitas žmogus dažnai žada pasižiūrėti ir išbandyti tuos bambukus, – na jau čia arčiau. Trečias, sudėjo viską į vieną – pagaliai iš bambuko. Kiekvienas mato tai ka nori ir nieko nepadarysi čia, nes kiekvienas daiktas turi savo pavadinimą ir netgi pravardę. Žmonės neturintys žinių tai įvardina taip kaip jie supranta ir nieko nėra smerktino, nes kiekvienas iš mūsų ledo ritulį įsivaizduoja, kaip rilulio mušimą lazdomis kanadiečių ar tai rusų žemėse, gal net ant naujo ledo mūsų Rotušės aikštėje. Nors ledo ritulininko lazdos pavadinimas lietuvių kalboje – ritmuša, senesnio kirpimo žmonėms labiau priimtina rusų kalbos žodis „kliuška“. Dėl to atlaidžiau žiūrėti reikia ir į tai, ar tai bus bambukinės lazdos, ar tai ledo ritulio lazda, tol kol žmogus nepabuvo kendo praktikoje ar treniruotėje ant ledo, bet gryžtame prie šinai.
Jūsų rankose laikomas bambukinis kardas – šinai turi konstrukciją, kuri nesikeitė daugiau kaip keturi šimtai metų. Keturios grūdintos bambukinės listelės iš abiejų galų sutvirtintos odiniais krepšeliais, kurie tarpusavyjė įtempti tvirtai pinta plona virve – tsuru. Ši virvė turi papildomo tempimo mazgą – komono. Vienas iš krepšelių atstoja rankeną – tsukagava, kitas sutvirtina viršutinę šinai dalį – sakigava. Viename ketvirtadalyje šinai pintas dirželis – nakajui, kuris sutvirtina keturias bambukines dalis, kad kirčio metu jos neišsilakstytų. Kiekviena dalis turi savo paskirtį, priežiūrą ir rūpestį.
Yra svarbu pažinti pačio kardo konstrukciją, nes kiekvienas taškas delne – jaučia kardo padėti rankoje, akies žvilgsnis – šinai padėti aplinkoje. Kardas – tai dalis tavęs.

Kiekvienoje kendo praktikoje, jūsų rankose šinai (bambukinis kardas), kuris užtikrina kokybišką darbą užsiėmimo metu, su jo pagalba relizuojamos jūsų mintys iškeltiems  uždaviniams.
Bet kiekvienas ginklas ne tik turi dirbti, bet ir turi turėti atitinkamą priežiūrą.
Praktikos metu svarbu, kad šinai, būtų tvarkingas, dirželiai – nakajuji ir rankena – tsukagava nebūtų įplyšusi, išilga virvė – tsuru būtų pakankamai įtempta, bambukinės listvelės, neturėtų įskilimų ar būtų sulūžusios. Tvarkingas šinai, sveika praktikos vieta ir aplinka!
Šinai iki mūsų dienų atėjo iš šešiolikto amžiaus, kada Samurajai savo praktikoje naudojo kardą be aštrios briaunos – habiki ir medinius kardus – bokuto, bet dėl didelių traumų ir vieno ir kito buvo apribotas naudojamas kovose. Mokyklos turėjo ieškoti išeities. Išbandyta buvo ne viena medienos rūšis, vėliau apsistota prie bambuko. Iš pradžių buvo naudojami vientisi, vėliau surišti, bet ir tada jie nedavė reikiamo efekto. Uždavinys buvo padaryti kardą kiek įmanoma lengvesnį, patvaresnį ir lankstesnį. Galiausiai buvo skeltas bambukas ir padalintas į kelias dalis ir surištas, vieta rankenai atstojo odinis kapšelis – dėklas naudojamas iš arklio arba karvės odos, kuris aptraukė bambukinio kardo dalis. Rašytiniai šaltiniai skelbia, kad šinai buvo sukurtas Samurajaus Kamiizumi Isenokami Nobutsunos. Su šiuo Samurajumi siejama viena istorija, kada apylinkėse vienas psichiškai nesveikas žmogus pagrobė vaiką ir užsidarė klėtyje su kardu rankose. Kamiizumi nusiskuto galva, paėmė iš moters dubenelį su dviem ryžių paplotėlias ir apsimetęs vienuoliu nuėjo iki klėties. Išviliojo ligonį ir išvadavo vaiką. Šį epizodą vėliau savo filme „Septyni Samurajai“ panaudojo Akira Kurosava. Bet gryžtame prie šinai. Jo konstruktyvas nepasikeitęs yra iki šių dienų kaip ir priežiūra bei asmeninis pasirinkimas. Bet apie tai jau sekančiame rašinyje.