Riebaluose tirpūs vitaminai.
Vitamino A aktyvios formos dalyvauja: regėjimo procese, reguliuoja augimą, reguliuoja greit besidalijančių epitelinių audinių (odos epitelio, virškinimo organų, šlapimo ir lytinių takų gleivinės, sėklidžių epitelio, placentos ir kt.) ląstelių dalijimąsi ir diferenciaciją. Vitamino A trūkumas prasideda, jei ilgesnį laiką nepakankamai gaunama šio vitamino, nes jo atsargos kaupiamos kepenyse. Simtomai: naktinis aklumas (vištakumas), šiurkšti oda, nes sulėtėja epitelio atsinaujinimas, sumažėjęs atsparumas infekcijai, mažakraujystė (anemija), sulėtėjęs vaikų augimas. Maisto šaltiniai: kepenys, kiaušinio trynys, sviestas ir visi pieno produktai. Karotinai (vitamino A provitaminai) gaunami su augaliniais maisto produktais: morkomis (lot. carota – morka), pomidorais, salotomis ir kt. Dozė suaugusiam žmogui – 1,5 mg, o β-karotino – 2-5 mg.
Vitaminas D – grupė sterolių, dalyvaujančių kalcio ir fosforo apykaitos reguliacijoje:
vitaminas D2-ergokalciferolis, jo randama augaluose
vitaminas D3 – cholekalciferolis, susidaro iš provitamino žmogaus ir gyvūnų odoje, veikiant ultravioletiniams spinduliams.
Reguliuoja šiuos procesus: kalcio ir fosforo jonų rezorbciją plonojoje žarnoje, inkstų veiklą, kaulų mineralizaciją. Esant vitamino trūkumui, vaikai suserga rachitu (gr. rachis -stuburas): sutrinka kalcio ir fosforo apykaita, susilpnėja kalcio ir fosfatų rezorbcija žarnyne bei reabsorbcija inkstuose, todėl sumažėja Ca2+ ir fosfatų kiekis kraujo plazmoje, sutrinka kaulinio audinio mineralizacija, kaulų augimas sulėtėja. Kaulai tampa minkšti, jie deformuojasi: iškrypsta stuburas, kojų kaulai įgauna „X“ arba „O“ formą, šonkaulių galai kaulo ir kremzlės vietoje sustorėja (rachito karoliai), krūtinkaulis atsikiša į priekį (vištos krūtinė) . Suaugę žmonės dėl vitamino D trūkumo suserga osteomaliacija (kaulų suminkštėjimu). Maisto šaltiniai: vitamino D2 yra augaliniuose produktuose: saulėgrąžų, alyvų aliejuje ir kt., o vitamino D3 – gyvūniniuose maisto produktuose: kepenyse, žuvų taukuose, gyvuliniuose riebaluose, kiek mažiau yra svieste, piene, grietinėje. Paros dozė – 12-25 µg.
Autorė: doc. Jūratė Burneckienė. Tekstą parengė: Evaldas Kaulinis, KMU 3k studentas. Tekstą redagavo: Valerija Lietuvnikienė.