Pirmoji praktika

Vienam iš mūsų kuklaus dienoraščio lankytojui gerbiamam Dariui Sutkui kilo klausimų dėl Tan Kendo pristatymo detalių Rygos festivalyje. Neįsiterpdami į jau patalpintą tekstą, pabandysime surašyti pastebėjimus į naują temą. Taigi, klausimas buvo dėl datos minėjimo, sutinkame, kad šioje vietoje labai taiklus pastebėjimas buvo žmogaus kuris yra šio amato meistras klaidų ir neatitikimų ieškojimuose, taigi dėl amžiaus paminėjimo atsiprašome, tai tikrai yra mūsų klaida, pasigedome vieno romėniško simbolio tiek pas straipsnio autorių, tiek mūsų redagavimo sistemos programoje, del to gerbiamam Dariui labai didelė padėka. Einame toliau prie meistrų kurie pristatinėjo šį kovos meną, tai Kon Jošinobu, Tan Kendo Kyoši 7 danas ir Takeda Ryuiči, Tan Kendo 3 danas. Apie šiuos didižius žmones Jūs Dariau pats užsiminėte kaip apie savo pažystamus – stipru! Mes net neabejojame, kad Jūs tikrai juos gerbdamas buvote nuvykęs daugiau nei keturių valandų kelią iš mūsų šalies sostinės pagerbti žmonių, kurie atskrido daugiau nei keturiolikos valandų kelią, kad pristatytų Japonijos kultūra praėjusį savaitgalį. Taigi lieka paskutinis pastebėjimas apie naudojamų ginklų pavadinimus. Durklas, trumpasis kardas, kodači, vakizaši ar joroidoši kiekvienas iš jų turi savo funkciją kovos menuose. Ir apkrauti mūsų tautietį papildomais pavadinimais tai tikrai iššūkis ir galimybė, kad jis toliau neskaitys pateiktos informacijos. Reikia įvertinti tai, kad jam kendo ir kudo būna tas pats…Kaip ir geras pavyzdys diskutuotinas kendo kardo vardas šinai ar šinajus Edgaro Platelio pastangomis lietuvinamas. Einant prie šio teksto pabaigos, mes labai aukštai vertiname gerbiamo Dariaus indelį į Japonijos kovos menų viešinimą ir informacijos priežiūrą jos pateikime mūsų visuomenei. Metų gale, Jūs Dariau pretenduojate i mūsų blogo nominaciją!!!

Artėja didžiausias šių metų renginys rytų Europoje „Baltic Cup“ kendo turnyras Lenkijoje. Po paskutinio senojo žemyno „London Cup“ turnyro Anglijoje, neblogai pasirodė lietuvių rinktinė šiose kovose, kur Mindaugas Sakalauskas individualiose kovose savo pergalėmis įsitvirtino stipriausiųjų šešioliktuke. Taigi iš mūsų krašto rinktinės šiais metais tikimės ne ką mažesnių rezultatų.
Praeitų metų patirtis devintąjame „Baltic Cup“ turnyre Gdynėje parodė, kad mūsų kendokos Mykolas Maciulevičius ir Gia Amkoladzė kieti riešutėliai priešininkams, tik keista stebėti buvo, kad Lietuvos zekeną nešiojo žmonės kurie vengė salėje tarpusavio bendravimo, ką jau bekalbėti apie vienas kito palaikymą. Bet trukdymus ir skirtumus palikime istorijai.
Tikimės, kad šių metų turnyre Lietuva turės stiprią ir vieningą komandą sudarytą iš stiprių kovotojų. Manome, kad jiems bus sudarytos sąlygos važiuoti ir atstovauti mūsų kraštą, o ne tiems kurie turi už ką važiuoti.
Taip pat džiaugiamės, kad jau baigiasi rašinėjimai įvairiuose LT forumuose apie prašymus pranešti kažkam apie kažkokį sąrašą, renginyje pasiektus apdovanojimus ir atestacijų rezultatus nusiūsti kažkam ir t.t. Atrodo, kad organizacija neturi oficialaus tinklalapio su visa reikalinga informacija vienoje vietoje ir puikiais savo amatą išmanančiais rašytojais ir stilistais. Labai teisingai pastebėta, kad reikia ieškoti naujų ir kitų komunikacijos būdų.
Iš tikrųjų tai laukiame bičiulio žemiečio sugryžtant į mūsų mielą lietaus kraštą.