Pirmoji praktika

Paskelbta

07.02.03. Kendo invazija į Nidą

Kendo invazija į Nidą, fotografija Algimanto Stankevičiaus

Pirmą kartą Nida paminėta Kryžiuočių ordino dokumentuose 1385 m. „Noyken“, „Noyden“ vardu. Pagal istorinius šaltinius senasis Nidos kaimas buvęs Grobšto rago įlankos šiaurinėje pakrantėje. Senoji Nida buvo apie 2 km į pietus nuo dabartinės, arčiau Baltijos jūros. Miestelis 1529 m. gavo Magdeburgo teises.
1675 m. Senąją Nidą užpusčius smėliui, jos gyventojai ėmė kurtis šiauriau. 1732 m. apsigyveno dabartinėje Nidoje. Netoliese jau buvo įsikūrę Skruzdynės ir Purvynės kaimeliai, todėl dabartinė Nida susidarė iš trijų nedidelių kaimų – Nidos, Skruzdynės ir Purvynės. XX a. tarpukariu Nida kartu su visa Kuršių nerija buvo Klaipėdos apskrityje.
1874 m. ant apželdinto Urbo kalno pastatytas Nidos švyturys. Tačiau vėliau jis buvo sunaikintas vokiečių. 1945 m. sausio 30 d. į Nidą įžengė Tarybinės armijos kariai. Miestas atstatytas 1945 m. ir 1953 m. Tarybų Sąjungos. 1946 m. tapo miesto tipo gyvenviete (kaip vasarvietė), 1947 m. prijungta prie Klaipėdos, 1961 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaku įkūrus Neringos miestą įėjo į jo sudėtį ir tapo administraciniu centru (Vikipedija). Septintais šio šimtmečio pradžios metais Nidoje, grupė šarvuotų ir pakankamai gerai ginkluotų kauniečių išsilaipino Kuršių nerijos miestelio pietiniame pakraštyje…(KNA)

Paskelbta

Arbatos ceremonija

Japonija toli, Japonija artiRugsėjo 20 d. sekmadienį, 12:30, 14:00, 15:30 valandomis Vilniaus paveikslų galerijoje, Didžioji g. 4, Vilniuje vyks arbatos ceremonija kurią pristatys meistrė Sodan Saito. Ji pradėjo mokytis arbatos ceremonijos 1960 m. Omote senke mokykloje. Nuo 1975 m. iki dabar ji moko arbatos ceremonijos paslapčių. Ji sukūrė savo mokinių grupę „Byakudan-no-kai“ (Sandalmedžio grupė). Meistrė 1995 m. lankėsi ir rodė arbatos ceremoniją Vilniuje. Šį kartą ji su savo mokiniais iš „Byakudan-no-kai“ Japonijos bei Danijos taip pat parodys tikrą arbatos ceremoniją. „Byakudan” grupė Danijoje aktyviai pristato arbatos ceremonijos tradiciją savo šalyje, jie taip pat organizuoja arbatos ceremonijos renginius Tokai Universiteto Europos centre, Danis taikomosios dailės muziejuje, Kopenhagos universitete ir pan.
Arbatos ceremonija „Chanoyu“, pasiekusi savo klestėjimą per meistrą Rikyu, yra perduodama Omote senke mokykloje Fušin‘an iš kartos į kartą jau 400 metų. Fušin’an yra Rikyu turėto arbatos kambario pavadinimas. Jį iki šiol paveldi Iemoto palikuoniai. Šiuo metu paveldėtojas yra 14-asis Iemoto – Jimyosai.
„Chanoyu” tradicija nėra vien tik formos tęstinumas, kartu tai ir ieškojimas, kaip žengti koja kojon su istorijos kontekstu. Kiekvienas laikotarpis įkvepia tradiciją naujam gyvenimui, taigi iš kartos į kartą perduodama tradicija yra gyva kultūra.
„Chanoyu” yra bendravimas mintimis tarp šeimininko ir svečio, dalinantis puikaus arbatos skonio teikiamu malonumu. Šis procesas yra labai reikšmingas.
Arbatos sekėjai mokosi suprasti šios tradicijos dvasią per kasdienę praktiką ir tuo pačiu ieško būdų įkvėpti šiai tradicijai gyvybės sekant šiuolaikiniu gyvenimu. Gilesnis žmonių susidomėjimas „Chanoyu“ nuoširdžiai džiugina.

Paskelbta

Kodėl kendo?

Kiekvieną kartą, kada ateina žmogus norintis išbandyti kendo, mus džiugina tai, kad jis tęsia savo seniai pradėtų minčių įgyvendinimą. Kažkada matytą ar patirtą jausmą jis bando atgaivinti su kendo pagalba. Laikydamas rankose kardą, kartu jis tikrina save ir bando suderinti savo mintis su veiksmais. Vieniems tai pavyksta iš karto, kitiems tai gaunasi žingsnis po žingsnio. Kitaip tariant, kiekvienas atsineša į kendo praktiką savo požiūrį į aplinką, savo išgyvenimus ir mintis.
Keiko metu mes turime vieną tikslą, atlikti gerai paruoštą kirtį. Ir čia pasireiškia kiekvieno atėjusio patirtis, kaip jis sugeba atlikti jam iškeltą uždavinį per patį trumpiausią laiką.
Ir visai nebūtina pirmąjam kartui turėti gerais fiziniais pratimais išlavintą kūną, pakanka tik noro ir stiprios dvasios išbandyti save, o čia būna pats sunkiausias žingsnis.

Paskelbta

Kendo Kalniečiuose

Suzuki mokyklėlėNuo šiandien pradedame kendo praktikos užsiėmimus Vėtrungės pradinėje mokykloje. Kalniečių rajono mokyklėlėje, kur nenuilstančios direktorės Dėjos Aukštkalnytės pastangomis vaikučių ugdymui naudojamas japono mokslininko, ugdymo filosofo, muziko ir kompozitoriaus Šiniči Suzuki metodas.
Šis iškilus žmogus iškėlė mintį, jog žmogaus talentas nėra įgimtas, bet įgyjamas priklausomai nuo gyvenamosios ir ugdomosios aplinkos. Šią mintį jis pagrindė daugybe gyvenimiškų pavyzdžių ir savo bei pasekėjų praktika. Kiekvienas žemėje gimęs kūdikis kalba savo krašto gimtąja kalba (ir įvairiomis jos tarmėmis). Bet kuri kalba yra pakankamai sunki. Suaugusiam žmogui išmokti užsienio kalbos reikia daug pastangų, valios ir motyvacijos, tuo tarpu vaikai mokosi be jokių sunkumų, jei kalba nuolat skamba jų aplinkoje. Be to, kalbėti išmokstama anksčiau, negu gramatikos taisyklių.
Kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 15.00 valandos kviečiame visus vaikus lankyti kendo praktikos užsiėmimus.