Pirmoji praktika

Jumiko Matsumoto pristato taip pat tradicinius japonų meno kūrinius – piešinius ant kriauklių geldelių. Šiai, trapiai Iki (elegantiškojo) stiliaus tapybai autorę įkvepia švelnūs jausmai, besikeičianti gamta, Japonijoje gyva žavėjimosi Ka-Chou-Fu-Getsu (Gėlė-Paukštis-Vėjas-Mėnulis) grožiu tradicija. Jumiko Matsumoto gimė Tokijuje, 1948 m. baigė Keio universitetą. Kriauklių tapymo meno dailininkė pradėjo mokytis 1986 m., ją mokė meistrė Šoko Ota. Jumiko Matsumoto tapo sava technika, vadinama ornamentu arba kougou (smilkalų dėžutė). Nuo 2002 m. Tokijuje nuolat rengiamos autorinės meistrės parodos, ne kartą Jumiko Matsumoto buvo išrinkta UNICEF atvirukų autore.
Dailininkei įgimta siekti atsipalaidavimo ir vienumos teikiamos atgaivos. Pasak Jumiko Matsumoto, jos tapomose kriauklėse atsispindinti gamtos kaita sukelia romantišką nuotaiką. Paprastai ji tapo kriauklių poras. Tai kilo iš kriauklių geldelių porų žaidimo, kuriame reikia atrasti geldelės porą pagal išorinį raštą ir nuostabų piešinį vidinėje geldelės pusėje. Šį žaidimą Japonijoje merginos žaisdavo Heiano epochoje (794 – 1192 m.). Kadangi geldelė turi tik vieną atitinkančią porą, kriauklių geldelės tapo darnių vyro ir žmonos santykių simboliu ir buvo dedamos į kraitį. Edo epochoje (1603 – 1868 m.) geriausių menininkų darbai buvo rodomi aukštuomenės vestuvėse. Parodą praturtina ryški Joshiko Ogura (1918 – 2005 m.) darbų ekspozicija. Pristatomi 7 obi (kimono diržai), ir kiti 12 siuvinėjimų.
Menininkė Joneko Namai dirba senuoju kamakurabori tradicinės japonų drožybos stiliumi. Iš medžio išskaptuotų lėkščių, dubenėlių, pialų, padėklų, rėmų ir kitų daiktų paviršiai dekoruojami raižytais ornamentais, vėliau dengiami spalvotu laku ir poliruojami. Šio būdu dekoruoti daiktai lengvi ir patvarūs. Parodos ekspozicijoje – 30 kamakurabori dirbinių.
Visų autorių darbai dvelkia kruopščių rankų šiluma ir pagarba tautinėms tradicijoms. Maloniai kviečiame apsilankyti parodoje ir atrasti išties vertingą pažintį su Japonijos kultūra. Parodą atidarys Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Miyoko Akashi. Paroda veiks: 2010 01 15 – 2010 02 28

Rudenį Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuota tradicinio japonų meno paroda atkeliauja į Kauno M. Žilinsko galerijos parodų sales. Japonijos ambasados organizuotoje kultūros renginių ciklo „Iro-Iro Nippon! – Japonija toli, Japonija arti“ parodoje išvysime tekstilininkės Masu Jamamoto sukurtus kimono, meistrės Jumiko Matsumoto išpieštas kriauklių geldeles, Jošiko Ogura obi (kimono diržus) ir Joneko Namai tradicinės japonų drožybos kūrinius.
Masu Jamamoto japoniškus tautinius rūbus ėmė kurti prieš 35-erius metus. Iš pradžių kimono ji audė šeimos nariams, o 1982 m. vienas jos darbų buvo atrinktas į Japonijos šiuolaikinės taikomosios dailės parodą. Du savo kurtus kimono („Tosa-no-usho“ („Jūros potvynis Tosoje“), 1993 m. ir „Youwa“ („Saulėta taika“), 2002 m.) Masu Yamamoto padovanojo Japonijos Imperatoriaus šeimai. Viena žinomiausių japonų tekstilininkių, rengia personalines parodas Japonijoje ir svetur – Vokietijoje, Turkijoje, Danijoje.
Parodoje Masu Jamamoto pristato 31 šilkinį kimono, kuriuos pati sukūrė nuo pat pirmo siūlo. Pasak meistrės, “Kimono gamybai gali būti naudojama medvilnė ir linas, bet dažniausiai kimono yra siuvami iš šilko. Vieno kimono audimui reikia maždaug 3000 šilkverpių vikšrų. Siūlai, išvynioti iš šilkverpių vikšrų kokonų, yra specialiai ruošiami ir dažomi natūraliu būdu, naudojant tuo metų laiku augančius augalus. Taip yra paruošiamas kiekvienas plonytis siūlelis. Apie 1200 siūlų yra sudedama į audimo stakles ir, šaudyklei tarp metmenų perbėgus apie 200 000 kartų, išaudžiamas 40 cm pločio ir 13 m ilgio audinys. Jis sukerpamas į 8 lygias dalis, iš kurių ir siuvamas kimono. Audimo ir dažymo technika į Japoniją senovėje atkeliavo iš Kinijos ir Korėjos. Iš kiniškų rūbų palaipsniui atsirado kimono, kuris XIV-XV a. buvo jau plačiai paplitęs Japonijoje. Kimono labai tinka Japonijos tvankiam klimatui. Apsirengus kimono vasarą yra vėsu, o žiemą – šilta. Japonės labai vertina ir brangina kimono, perduoda juos iš kartos į kartą.“ Paroda veiks: 2010 01 15 – 2010 02 28

Jei mes toliau kalbėsime, kad mums sunku, kad mūsų kraštas mažas ir niekam nežinomas – būsime neteisūs. Kaune ketvirtą kartą iš eilės lankysis Vaikų ligų klinikos Onkohematologijos poskyryje svečias iš Japonijos, garsus chorvedys ir kompozitorius Juki Ando. Sergantiems vaikams įteiks lauktuves iš tolimojo krašto. Japonijos organizacijos „Tokyo Associates Corporation“ iniciatyva kiekvienais metais organizuojami kultūrinių mainų projektai Lietuvoje. Šios organizacijos nariai ypatingą dėmesį rodo vėžiu sergantiems Lietuvos vaikams ir siekia jiems padėti – įvairūs asmenys iš Japonijos jau ne kartą lankėsi KMUK vaikų Onkohematologijos poskyryje ir aukojo savo surinktas lėšas reikalingai įrangai įsigyti. Kaip mes galime į tai žiūrėti ir toliau ramiai rūpintis savo asmenybe, jei mūsų artimu rūpinasi žmonės iš toli, kada mūsų sergantys vaikai dar kažkam rūpi, kitiems, bet ne mums. Kokie mes būsime po penkerių metų?