Kauno marių regioninis parkas kartu su Kaišiadorių miškų urėdija kviečia pasitarnauti gamtai- iškelti inkilus žvirblinėms pelėdoms. Šio miške gyvenančio nedidelio, maždaug varnėno dydžio, paukštelio aktyvus gyvenimas, skirtingai nei mūsų, vyksta naktį. Vasario 27 dieną kviečiame visus į inkilų kabinimo akciją, kuri vyks Būdos – Pravieniškių miškuose. Renkamės 10 val. Pušulių kaime prie Būdos girininkijos. Nuo 10 val. iki 11 val. susipažinsime su žygio taisyklėmis, bus dalinama kartografinė medžiaga – žemėlapiai ir kompasai. 11 val. išvykstama pėstute, slidėmis arba sniegbačiais. Iki 15 val. reikės surasti inkilus, juos iškabinti pagal numerius, pažymėtą medį, atsižymėti kontrolės punkte ir grįžti į bazę. 15 val. šilta arbata, vaišės prie laužo. Papildoma dalyvio informacija telefono numeriu: 867881400.
Samurajų ištakos…
782 metais, valdant Imperatoriui Kamu, buvo padėti pamatai pastatui, kuris davė pradžią specialios mokyklos atsiradimui, čia buvo mokoma karo meno. Baigę mokslus, januoliai buvo siunčiami kaip karininkai į armijos būrius.
792 metais Japonijoje įvesta karinė mokymosi sistema – kondei. Jaunuoliai, buvo atrenkami iš kilmingų šeimų ir mokomi ne tik kovos meno, bet ir raštingumo, etikos. Ilgus metus brandinta idėja „kariai ir piliečiai viename“ buvo pradėta įgyvendinti. Neilgai trukus atsirado galimybė išbandyti naujai reformuotą armiją. Pirmasis priešas tapo nuo seno Japonijos salose gyvenantys ainai. Nors drąsūs ir didelę patirtys kovos lauke turintys ainai atkakliai kovojo, bet buvo nublokšti į pačia šiaurinę Japonijos dalį, Hokaido salą. Pamažu kovos menai (kardo valdymas ir šaudymas iš lanko) tapo karių kasdienybe, kurie buvo lavinami kiekvieną dieną. Laikui bėgant atsirado ir supratimas apie kario išskirtinumą, kuris išaugo į daugiau, tai teritorijų valdymas, žemdirbystės organizavimas net ir šalies valdymas. Nors nuo seno valdžia buvo perleidžiama iš kartos į kartą, niekas negalvojo, kad atkaklūs ir tada mažai apsiskaitę kariai buši galės kažką pakeisti. Deja…Žiaurūs ir negailestingi XII – XIII amžiaus karai, sudėtinga politinė ir kultūrinė situacija atvedė Japoniją prie krizės slenksčio. Šimtmečiais šalį valdę aristokratai nesugebėjo taip greitai reaguoti į susidariusią situaciją. Šalyje įvedamas karinis valdymas, kurio pradžią nustato Minamoto Joritomo, vėlau šalyje suformuojama bakufu – karinės diktatūros vadovybės sistema. Tęsinys eigoje.
Japonų kovos menų festvalis Kaune
Ką kalba vaikų piešiniai?
Ar pastebėjote, kad vaikai laikydami rankose pieštukus, savo pirmuose darbuose piešia apskritimus. Pačioje pradžioje jie atrodo kaip išvynioti siūlai iš vilnos kamuolio, toliau įgauna vis aiškesnes ir aiškesnes apvalias formas. Netrukus jie atranda, kad tai gali būti galva ir pamažu supranta, kad jis gali vaizduoti nebūtinai ką mato o tai ką supranta. Tai galima suprasti kaip koordinuotus veiksmus, ko anksčiau vaikas negalėjo padaryti – vaizduoti. O kodėl apskritimas, todėl, kad jis yra pats populiariaus vaizdas gamtoje. Vaikas naudos savo piešiniuose ir toliau apskritimus, jis vaizduos akis, burną, nosį net ir plaukus.
Vaikas piešdamas nesistengia atvaizduoti kaip atrodo tas daiktas, jis stengiasi pavaizduoti jį taip kaip supranta. 1885 metais, K. Riči pastebėjo, kad vaikai piešia tai ką žino, o ne tai ką matė iš tikrųjų. H. Eng nustatė, kad vaikas piešia žmogų vienodai, net jei nėra prieš jį, jis piešia žmogų iš atminties. H. G. Speringas aptiko, kad vaikai piešia tai ką atsimena ir tik vėliau turintis patarimų iš aplinkos arba vadovaudamiesi tam tikromis taisyklėmis pradeda piešti vadovaudamasis jomis. H. Ridas pastebėjo, kad vaikų piešiniuose vyrauja ne tik protiniai gebėjimai, bet ir emociniai.
Visi vaikų piešiniai charakterizuoja pirmiausiai patį vaiką. Paruošta pagal Džoną Dileo. Tęsinys eigoje.
Knygų mugė
Kvičiame visus apsilankyti vienuoliktoje knygų mugėje, Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose Nepraeiti pro šalį nesustoję prie Japonijos ambasados stendo. Čia rasite knygą apie Japonijos kultūrą, meną, kovos menus, grožinę ir vaikų literatūrą, manga – komiksus. Knygos yra japonų, lietuvių ir anglų kalbomis. Lentynoje puikuojasi Hiroši Ozavos „Kendo“ knyga. Taip pat rasite knygas apie kjūdo, aikido, karate – do, džiudo, senąsias nindzių technikas. Prisėdę galėsite ičlankstyti Jums patikusį origami. Paroda veiks: ketvirtadienį iki 19 val., penktadinį nuo 10 iki 21 val., šeštadienį nuo 10 iki 19 val. ir sekmadienį nuo 10 iki 17 val.
Tsuba – įvertinkite!
Dalius prieš tris metus
… buvusi su kitomis tautomis
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 12 – 23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomais demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kuris yra buvęs su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykiu su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdamas apie tai …….. vyriausybei, prašo pripažintis nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Nutarimą pasirašė dvidešimt tarybos narių: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis. Fotografija ir straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.