Tokijo moterys samurajai

moterys su kardais

Tokijas: senovės Japonijoje samurajų kardai buvo skirti kirsti priešininkus. Šiandien jų pagalba šalinami papildomi kilogramai ir šiuolaikinis stresas.
„Nukirsti!“- neseniai vykusiame „Samurajų stovyklos“ treniruočių seminare Tokijuje šūktelėjo kardu apsiginklavęs fitneso treneris grupei prakaitu permirkusių karingų moterų.
„Padėkite dešinę koją pirmyn, kirskite tiesiai, krūtinę į priekį ir jokio nugaros sulenkimo“- šaukė instruktorius, techno muzikos ritmu mosikuodamas kardu. „Nubauskite papildomus riebalus !“
Tam, kad būtų išvengta kraujo praliejimo, kardai yra gaminami iš medžio ir uretano putos, bet pačių dalyvių pasiryžimas- geležinis. Jų tikslas- netekti 5 kilogramų per mėnesį. Šių kursų populiarumas nustebino net ir patį kursų organizatorių Takafuji Ukon- 31 metų choreografą, šokėją bei fitneso ekspertą.
Pirmą kartą šią treniruočių koncepciją Ukon pristatė pernai vykusių užsiėmimų metu. Nors tikslinė grupė turėjo būti vyrai, atsitiko taip, kad vietoj jų treneris rado entuziastingai besibūriuojančias moteris.
„Maniau, jog kardai yra skirti vyrams, o vėduoklės- moterims. Klydau“- pasakojoTakafu savo studijoje, kur į užsiėmimus (kaina 2000 jenų (apie 50 litų) valandai) užsiregistravo daugiau negu 100 moterų.
Nors Ukon`as neturi rytų kovos menų pasirengimo, jis yra šokių su kardais meistras. Manoma, jog šio tipo šokio ištakos- ritualiniai samurajų šokiai, kurie būdavo šokami mirusiųjų sieloms nuraminti.
„Pamaniau, jog būtų šaunu, jei sugebėčiau sujungti mankštą ir tradicinį Japonijos meną, taip padėdamas žmonėms gerai praleisti laiką ir atsikratyti nereikalingo svorio,“- pasakojo Ukon. Jo motina yra tradicinių japoniškų šokių mokytoja.
„Moterims tai leidžia tapti tuo, kuo jos manė niekada negalėsiančios tapti. Mano manymu, jos taip įsitraukia į šias treniruotes todėl, kad, pažvelgusios į veidrodį ir išvydusios save su kardu rankose, jaučia begalinį pasigėrėjimą savimi“. Nors samurajai buvo garsūs savo stoiškumu bei kovos įgūdžiais, Ukon’o patarimai yra šiuolaikiški: visiems, susirinkusiems į treniruotes, jis liepia įsivaizduoti, jog jų priešas- nereikalingi riebalai, neigiamos emocijos bei impulsyvumas.
„Mes gyvename visiškai kitokiais laikais, negu tuomet, kai samurajai žudė žmones,“- kalbėjo pašnekovas. „Čia mes bandome atsikratyti savyje esančių negatyvių dalykų.“

Teksto autorius: Miwa Suzuki (AFP)

~~~Mintis esamam laikui~~~

Vienuolis paklausė zen mokytojo:
– Kas pasaulyje brangiausia?
– Nudvėsusios katės galva,- atsakė tas.
– Kodėl gi ji yra pats brangiausias dalykas pasaulyje? – nustebo vienuolis.
– Tai paprasta, niekas negali jos įkainoti, – pasakė mokytojas.

Takeši Kitano

Japonų režisierius Takeši Kitano dalyvauja 63 Tarptautiniame Kanų kino festivalyje su savo darbu „Įniršis“. Tai filmas apie Japonijos kriminalinio pasaulio atstovus – jakudzas. Režisierius antrą kartą kovos dėl „Auksinės palmės šakelės“ su kitais festivalio dalyviais. Pirmasis filmas su kuriuos jis atvyko į Prancūzijos pietus buvo „Kikudžiro“.

Japonijos vaikai [I dalis]

Vaikystė. Mes visi ją žinome, visi ją išgyvenome, visi ją praradome. Liko tik atsiminimų nuotrupos. Prisimename įvykius, fragmentus – bet ne jausmą „būti vaiku“. Suaugę gali papasakoti apie vaikišką savijautą, tačiau jos sugrąžinti – ne. Jie yra kitoje pusėje ribos, skiriančios suaugusiųjų ir vaikų pasaulį.
Kaip su pavieniais asmenimis, taip ir su tauta. Suaugusiųjų kuriama istorija pamiršta savo vaikus. Dėl praeities vaikų mes be reikalo naršome po istorijos vadovėlius. Istorinė drama, kokią mes matome, turi tik keletą veikėjų- vaikų.
Praėjusį trečiadienį Japonijoje buvo minima vaikų diena. Jei esam nusivylę istorijos duomenimis, pasitelkime literatūrą bei archeologiją ir pasveikinkim senosios Japonijos vaikus, tikrai nusipelniusius būti scenoje.
Tai ilga, 12 000 metų senumo, istorija su keista trajektorija: nuo vaisingumo ir mirtingumo, dviem priešistorės rūpesčiais, iki nevaisingumo ir ilgaamžiškumo, būdingų nūdienai. Šiandien gimstamumas Japonijoje svyruoja apie 1.3 vaiko moteriai – tai antras žemiausias pasaulyje gimstamumo rodiklis po Hong Kong’o. Nuo 2005 metų vaikų vis mažėja. Iššūkių kupinos karjeros, didelės vaikų auginimo išlaidos, trauka laisvėms bei iškreipta socialinė sistema, kuri moterims užkrauna pernelyg didelius kasdienius rūpesčius,- tai priežastys, skatinančios neturėti vaikų. Atrodo, jog naminiai gyvūnėliai tapo pakaitalu vaikams. 23.2 milijonai naminių gyvūnų, kačių ir šunų, smarkiai viršija vaikų iki 16 metų skaičių – 17 milijonų.
Ką apie susiklosčiusią situaciją pagalvotų akmens amžiaus, Jomon’o periodo (8000 – 300 prieš.Kr.), moteris? Nėštumas- dominuojantis motyvas vienose iš seniausių pasaulyje, Jomon’o periodo, keramikinėse skulptūrose. Tūkstančiai metų prieš žemdirbystę, prieš metalą, prieš puodžiaus ratą ir degimo krosnį, pačioje žmogaus sąmoningumo aušroje- tuomet gimstamumas, gyvybės davimas šiose salose buvo svarbiausia. Mirtis buvo greta. Žmogaus gyvenimo trukmė tesiekė 15 metų – šiandien šis amžius yra 82. Kūdikystę išgyvendavo nedaugelis Jomon’o naujagimių. Aomori prefektūroje buvusiose Jomon’o laikų kapavietėse naujagimių laidojimo ąsočių skaičius viršijo 880 – tai yra šešis kartus daugiau negu suaugusiųjų. Vienintelis gyvybės linijos užtikrinimas buvo didelis vaisingumas.  Japonijos salyne priešas pirmiausia buvo ne žmogus, o išnykimas. Tūkstančius metų trūkusi kova buvo laimėta sunkiai – moterų, gimdžiusių vaikus, ir vaikų, tvirčiausių iš gimusiųjų, besikabinusių į gyvenimą nežiūrint visų sunkumų, dėka. [Tęsinys kitoje dalyje]

Teksto autorius: Michael Hoffman, The Japan Times

Visiems

Nieko nėra brangiau nei gyvybė. Ypač mūsų artimųjų gyvybė. Gyvenime pasitaiko situacijų, kuomet mus supančių žmonių gyvybei iškylą pavojus ir tik tinkami veiksmai gali išgelbėti juos. Taigi dirbtinis širdies masažas. Ši procedūra atliekama tuomet kai sustoja žmogaus širdis, taip pat kai nustojama kvėpuoti. Šios procedūros esmė yra palaikyti kraujo tėkmę organizme spaudant tam tikrą krūtinės vietą( virš širdies) ir įpučiant oro į kito žmogaus plaučius, jog deguonis patektų į kraujotaką. Gyvenimas nenuspėjamas reikalas ir niekada negali žinoti kada kas nutiks.
Kaip taisyklingai atlikti šią procedūrą? Viskas paaiškinta toliau pateiktame trumpame filmuke. Pirma tikriname paciento samonę, patikriname pulsą ir kvėpavimą (žiūrima ar kilnojasi krūtinė, ar aprasoja prikištas prie šnervių laikrodžio stiklelis) po to patikriname ar žmogus nėra užspringęs savo skrandžio turiniu. ( Jeigu taip – su pirštu išvalome). Toliau daroma 30 širdies paspaudimų ir 2 įputimai. Vaikams daromi trys paspaudimai su 1-2 sekundžių pertrauka ( nereikia naudoti daug jėgos – mažiems vaikams pakanka naudoti ne plaštaką o pirštus) ir vienas įputimas ( nepamirškime, jog mūsų plaučių tūris neatitinka vaiko plaučių tūrio, todėl reikia daryti negilius įpūtimus) Šios procedūros kartojamos tol, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Atminkite – tik blaivus protas ir mūsų pastangos gali išgelbėti į nelaimę papuolusius žmones.

~~~Mintis esamam laikui~~~

Kažkam tai buvo kasdienio gyvenimo taisyklės:

Ryte, tik atsikėlęs, medituok.
Vakare eik miegoti visada tuo pačiu laiku.
Stenkis valgyti nedaug, nepasisotindamas iki galo.
Priimdamas svečius, būk toks pat, koks esi likęs vienas.
Būdamas vienas, elkis taip, tarsi priimtum svečius.
Stenkis apmąstyti tai, ką sakai, pažadus vykdyk.
Nesigailėk praeities.
Žvelk į ateitį.
Būk drąsus tarsi didvyris ir švelnus kaip vaikas.
Guldamas miegoti, įsivaizduok, kad šis poilsis – paskutinis.
Atsibudęs, kelkis greitai, atmesdamas miegą tarsi senus skarmalus.

Timo tėtis vienas iš geriausių!

Sveikiname Timo tėvelį Herkų Milaševičių su geriausiu Lietuvos spaudos fotografo titulu, „Diplomatijos“ kategorijoje. Vilniaus miesto Rotušėje devintąjį kartą įvyko Lietuvos spaudos fotografų klubo (LSFK) organizuojami „Auksinio kadro“ apdovanojimai, kurių metu paaiškėjo geriausi, tarptautinės komisijos įvertinti, spaudos fotografijų autoriai. Daugiau ir plačiau balsas.lt.
Herkus Milaševičius kartu su LSFK prezidentu Jonu Staseliu, apdovanojimo ceremonijoje, balsas.lt