Justina ir Kendo

Dar prieš tris savaites pabuvojusi atviroje Kendo treniruotėje,supratau, kad tai tikrai netradicinis sportas,n et nežinau ar galima jį vadinti sportu…galbūt greičiau jau dvasios išsiveržimu..na, kad ir kaip bebūtų, gerą įspūdį tikrai susidariau. Tačiau tikrai nebūčiau pagalvojusi, kad visai netrukus pati išbandysiu Kendo meną:)
Dar dabar jaučiu skaudančią nugarą, nuzulintus padus..;D Bet esmė ne tai.
Pirmiausia, prieš įeinant į salę reikėjo nusilenkti (žinoma, aš to nežinojau ir įlėkiau nė nelinktelėjus;D). Tada visos susirinkusios merginos, moterys gavome po tą…na kardą, kurio pavadinimo, deja, nepamenu 🙂 Mus mokino, kaip reikia tą kardą laikyti, kas nebuvo labai lengva, nes mano laikysena nėra pavyzdinė :/ Tada sužinojau, kad kiekvienas veiksmas turi kažkokį pavadinimą, kurį reikia surikti garsiai (Kaip Kendo instruktorius sakė: „Ne taip, kaip bobutės panosėj“). Dar dabar mintyse skamba: kjaaaa meen! O rėkti aš moku, tik ne dažnai tenka pasireikšti, tad ši dalis man labiausiai patiko. Vėliau, kai pramokome pagrindinį judesį, sustojome ratu daryti mankštą, kuri taip pat buvo netradicinė (na bent jau aš nesu anksčiau lanksčiusi pėdos pirštų į abi puses;D) Kai pradėjome kovoti porose, buvo labai baisu susidurti su kardu, kuris ties visais kirčiais būdavo per 1 centimetrą nuo veido, bet su lyg kiekvienu mus mokomu judesiu, aš pradėjau pajusti tą galią – man tiesiog buvo gera, nebebaisu. Kartais pajusdavau, kad pradedu šypsotis, matyt tikrai jaučiausi puikiai:)
Taip pat turėjome progą stebėti jau pažengusius kendokas (tiksliai nežinau ar taip jie vadinasi). Jie judėjo taip greitai ir su tokia galia ir energija, kad buvo sunku suvokti, ypač keista, kaip jie nenugriūva po tokių kirčių:))
Pamokos pabaigoje susėdome ratu ir padėkojome kiek pamenu salei (jei neklystu), mums patiems ir lyg ir viskas;?
Kai baigėsi pamoka, šiek tiek nuliūdau, norėjau tęsti, nes tikrai jaučiausi entuziastiškai nusiteikusi. Išėjusi į lauką net nustebau, kokia aš žvali, juk buvau per visą dieną tokia pavargusi, o dar pati Kendo treniruotė tikrai turėjo atimti jėgų. Tikriausiai įvyko kažkas stebuklingo :)))
Tad esu tikrai sužavėta, manau eisiu ir sekantį penktadienį į šią treniruotę, norisi išsilieti po savaitės:))

Justina

Parašykite komentarą