Ši ceremonija (japoniškas pavadinimas „sado“) nėra tik arbatos ruošimo ir gėrimo procedūra, tai – su dzenbudizmo filosofija susijęs gyvenimo būdas, skatinantis mėgautis paprasta, kulia akimirka. Ritualas moko bendrauti tyloje, dėkingai priimti ruošiamą gėrimą, tinkamai už jį padėkoti ir nusilenkti.
Ceremonija gali trukti visą pusdienį. Arbatos ruošimas ir gėrimas – jau paskutiniai etapai. Prieš tai svečiai apžiūrinėja sodą, užkandžiauja, geria sakę, per pertraukėles kalbasi. Iki arbata pradedama ruošti, susirinkusieji grožisi aplinka, indais. Ceremonijos vyksta kamerinėje aplinkoje, todėl į jas kviečiama nedaug žmonių, rekomenduojamas skaičius iki aštuonių.
„Pora valandų ruošdamas arbatą, pavargsti ir fiziškai, ir emociškai, nes reikia susikaupti, visi judesiai privalo būti tikslūs. Kita vertus, apima labai geras jausmas, kai galvoji apie žmogų, kuriam tą arbatą ruoši, kai įdedi visą širdį“, – patirtimi dalinasi Raimonda. Ceremonijos metu naudojami moliniai indai ir bambukiniai įrankiai. Šių dekoras ir meistro apranga turi atitikti metų laiką: pavyzdžiui, sakurų žiedai dera pavasarį, o santūresnis piešinys – žiemą. Beje, tas, kuris ruošia arbatą, neturėtų dėvėti papuošalų ar daryti to lakuotais nagais, nes reikia vengti visko, kas blaško dėmesį.