Kaip ir žadėjau, iš karto po treniruotės sėdu jums rašyti. Kadangi turiu mažai laiko, skirto internetui, stengsiuosi būti konkretus ir rašyti glaustai.
Šiuo metu esu po geros valandos non-stop keiko. Tempas didelis, bet jis labai priklauso nuo priešais tave esančio oponento meistriškumo. Šį kartą oponentai buvo lygiaverčiai ir kiek stipresni. Nors šio vakaro metu Sensėjus spėjo paaiškinti nemažai niuansų ir nurodyti dažniausiai mano daromas klaidas. Kad jų darau, nujaučiu ir pats – kai prasideda kova, visos mintys, mąstymas kažkur išgaruoja ir lieka tik tavo patirtis. O kadangi aš jos turiu dar nedaug, klystu gana dažnai. Todėl jaučiu, kad tokiam dalykui kaip keiko dar nesu pasiruošęs, bet po truputį pratintis prie to tikrai reikia.
Visos praėjusios savaitės treniruotės buvo panašios, kaip ir pas mus.. pirma dalis katos, po to pagaliukai, po to dži-geiko ir galiausiai kartais būna kelių stipriausių kendokų keiko. Tik šį vakarą kiek kitoks buvo ritmas. Iškart po katų perėjome prie keiko. Šiaip tai yra įdomu, bet kaip minėjau, čia labai reikalingas tam tikras įdirbis, tam tikras juodu darbu įgytas meistriškumas. Priešingu atveju, labai jaučiasi ir matosi tiek tavo, tiek priešininko silpnosios vietos ir klaidos. Galiausiai keiko, manau, reikia subręsti kaip kendokai. Arba tarp pradedančiųjų turi būti kiek kitoks keiko, ne toks rimtas, kažkas panašaus į tai, ko mokina mus Kaune. Šiandien sužinojau, kiek daug keiko yra niuansų, kuriuos reikia žinoti ir mokėti. O kai atsistoji jų nežinodamas, tai ir gauni nuo visų taškų. Bet tai yra tikrai naudinga patirtis, ypač kai pats Sensėjus šalia taiso tavo ar oponento klaidas. Taip ir mokaisi stebėdamas kitus…
Taip… šio vakaro keiko padarė didelį įspūdį. Gaila, kad neteko išbandyti jėgų su labai stipriais čia praktikuojančiais kendokomis. Būtų labai įdomu patirti jų kirčius ir patirti juos tokioje kovoje, nes kai stebėjau juos ankstesnėse treniruotėse, jie pliekiasi, jei taip galima išsireikšti, labai kietai su greitais ir stipriais kirčiais. Vieno tokio kendokos kaklas po treniruotės nusiėmus šalmą buvo visas mėlynas nuo kraujosruvų. O žmogus nieko, šypsosi… O per kovą mačiau, kokia įtampa buvo jo akyse.