Kuo toliau į rytus, tuo ryškiau susipina religinis gyvenimas su žemiškąja kasdienybe. Tai akivaizdžiai atsiskleidžia japonų nacionalinėje religijoje – šintoizme. Ši religija formavosi iš japonams įgimtos pasaulio pajautos. Jos sąlygotas žmogaus ir gamtos harmoningumas ir dieviškosios plotmės darna. Šintoizmas laikomas ne intelektualine, o veikiau „emocine“ religija, besiorientuojančia į žemiškos gerovės problemas, o ne į metafizinius apmąstymus. Loreta Poškaitė, Religijų istorijos antologija.
