Pirmoji praktika

Paskelbta

Pirmieji Kyumeikan kyu

Smagu žiūrėti į vaikus, kurie ateina į pirmąją kendo praktiką, primą kartą laiko kardą rankose, daro pirmuosius žingsnius, kirčius su savo stipriuoju kijai. Mums tai visada primeną vaiko gimimą, jo pirmuosius žingsnius, pirmuosius žodžius, pirmuosius veiksmus, kuriuos visada lydi dvi akys, kurios nepripazysta melo, tikrina mus kiekviename žingsnyje.
Kyumeikan vaikai dalyvavo kendo praktikoje kartu su Sensei. Reikėjo matyti vaikų susikaupimą akyse. Vertėjas buvo nereikalingas, vaikai suprato viską iš pusės žodžio. Atsiradusias mažas klaidas jie taisė greičiau nei mes suaugusieji. Sensei džiaugėsi kiekvienu iš šių vaikų pasiekimu, kiekvienu teisingai atliktu kirčiu, laikysena ir elgesiu visos praktikos metu. Po to atėjo laikas laikyti vaikams pirmuosius savo kyu. Pasiruošimą ir žinias vertino Sensei. Pasibaigus egzaminui, turime pirmuosius Kyumeikan septintus ir šeštuosius kyu. Taip pat džiugu, kad pirmąjame vaikų kendo kvalifikacijos egzamine dalyvavo ir vaikų tėveliai. Kurie matė, kokie vaikai gali būti ir kokiais stengiasi tapti. Dėkojame vaikams ir jų tėvams, kad jie savo laika skiria mums, mes atsakysimė tuo pačiu.

Pradžia

Pirmasis įspūdis, Rolando Vaizgėlos fotografija

Taisau

Kamaje

Taisau vaika

Taisau1

Simonas

Visi

Paskelbta

Sensei rezidencijoje

Jos ekscelencija Japonijos ambasadorė Mijoko Akaši priėmė Sensei Kubo savo rezidencijoje Vilniuje. Liepos mėnesį, Jos ekcelencijai sukaks metai, kaip dirba Lietuvoje, tai pirmoji ambasadorė moteris, po daugiau nei septyniasdešimt metų mūsų krašte. Šių dviejų žmonių susitikime laikas ir vieta nukėlė popietę į Japoniją, kada garbaus amžiaus žmonės išreiškė pagarbą pasikartojančiu linktelėjimu vienas kitam, išlaikant santūrumą visame kame. Jos ekcelencijai Sensei įteikė dovanas, vieną iš jų, mūsų bičiulio Giedriaus išlankstytą kendo kovotoją origami ambasadorė pastatė šalia garbės svečių knygos. Vėliau ponia Akaši pakvietė prie pietų stalo, kur japoniškas maistas sudarė sąlygas tęsti pradėtą pokalbį apie kendo, sado… Desertas ir kavos puodelis davė ženklą apie pietų laiko pabaigą ir daugiau nei dviejų valandų susitikimas ėjo į pabaigą. Vėl šiltas ir išlaikytas santūrus linktelėjimas vienas kitam, atsisveikinimas iki sekančiojo susitikimo Lietuvoje.
Sensei rezidencijoje

Paskelbta

Kendo praktika #2

Robertas, Rolando Vaizgėlos fotografija Vakare bandymas vienas, surasti ištvermės reikšmės raktą internete: Ištvermė — tai organizmo gebėjimas priešintis nuovargiui dėl ilgai trunkančio krūvio. Ištvermė — tai organizmo atsparumas įvairiems vidiniams ir išoriniams veiksniams: deguonies trūkumui, karščiui, skausmui, didžiuliams emociniams dirgikliams, fiziniams krūviams ir t.t. Tačiau ištvermė labiausia reikalinga… Teorijos daugiau ir plačiau rasite čia. Galima tai plėsti, plėtoti ir net bandyti laikytis taisyklių. Praktikoje viskas buna kiek kitaip. Antrasis kendo užsiėmimas buvo daugeliui žmonių išbandymas. Kiekvienas turėjo įvertinti save ir savo pajėgumus, prie to su kuo susidūrė kiekvienas atvykęs į šią praktiką. Daugeliui turėjo iškilti klausimas, nuo ko aš pavargau? Atsakymas gali būti, nuo pačio savęs!?
Su kuo mes tapatiname ištvermę? Komanda apdovanota už ištvermę – už narsumą ir ištvermę Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas – simbolinis apdovanojimas už narsumą ir ištvermę ginant Nepriklausomybę – 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi apdovanotas – už ypatingą narsumą ir ištvermę saugant viešąją tvarką. Atsakymas, apdovanotas, apdovanoti, apdovanota, kas toliau?
Ištvermė, tai yra mūsų požiūris į aplinką.

Paskelbta

Sensei antroji diena #2

BirštonasAntroji diena skirta Birštonui. Kurortinis miestas Lietuvos pietuose, išsidėstęs 39 km į pietus nuo Kauno. Istorijos kronika rašoma nuo viduramžių. Prūsijos kronininkas Vygandas Marburgietis „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ mini, kad maršalas Kunas fon Hatenšteinas 1382 m. žygio į Lietuvą metu kariuomenę padalino į tris dalis – Puniai, Alytui ir Birštonui pulti. XIX a. pradžioje istorijos tyrinėtojas Teodoras Narbutas Karaliaučiaus archyvuose rado apie dvidešimt 1384–1402 m. kryžiuočių žvalgų į Lietuvą aprašymų, kuriuose „sodyba ties sūriu vandeniu“ vadinama Birsten, Birstan; aprašyta ir gerai įtvirtinta medinė pilis ant stataus Nemuno skardžio. Po Žalgirio mūšio, pasibaigus kryžiuočių antpuoliams, Birštonas minimas kaip Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras.
Valanda praleista su gidu ir Kubo Sensei fotoaparato kortelė jau buvo pilna. Buvo išbandytos „Tulpės“ sanatorijos terapinės gydyklos. „Ar daug japonų važiuoja čia?“, – klausė Sensei?
Kelias atgal į Kauna buvo trumpesnis.
Prisikėlimo bažnyčia mūsų miesto simbolis. Vos įėjus į bažnyčios vidų, akį patraukia neįprastas didžiulis kryžius centrinėje navoje. Kryžius be Nukryžiuotojo – neįprasta Lietuvos bažnyčioms. Prisikėlimo bažnyčia puikia matosi iš visų Kauno miesto pusių kaip ir nuo apžvalgos aikštelės visas miestas kaip ant delno. Dienos planai beveik išnaudoti, laukiame kendo praktikos.
Prisikėlimo bažnyčios apžvalgos aikštelė

Paskelbta

Kendo praktika

Kendo kata, Rolando Vaizgėlos fotografijaKendo kata – tai kendo pradžiamokslis, šiuos žodžius šį vakarą buvo galima patvirtinti labai ramiai. Kiekvienas moičido, kaip naujas iššūkis senoms tiesoms. Kiekvieną kardo kilstelėjimą lydėjo patirties patikrinimai. Buvo kurie neatlaikė, bet išsilaikė iki pačio galo, stiprybės jiems visas likusias dienas. Sankjo imame šinai! Viskas tas pats kaip ir su kendo kata. Kiekvieną judesį, stabtelėjimą stebėjo laikas ir patirtis. Laikas ėjo greitai, gal net per daug greitai. Daug kam norėjosi, daugiau, nes buvo pakankamai sukaupta jėgų. Bet suprantame visi, kad visko reikia po visai nedaug – po truputį. Jame, Sensei Rei, dėkojame Sensei už šios dienos žinias.
Pirmos dienos pabaiga, Rolando Vaizgėlos fotografija

Paskelbta

Sensei pirmoji diena #1

Sensei Laisvės alėjojePirmosios dienos pradžia Kaune praėjo nepaprastai greitai. Pusryčiai, „espresso“ kavos puodelis Laisvės alėjoje – trys valandos kaip viena. „Gerai ir keista, kad čia (Laisvės alėjoje) nėra tokios didelės masės žmonių, įsivaizduoju Itabaši Kiu rajona (Kauno miesto dydžio Tokijo priemiestis), spūstys žmonių, mašinos, traukiniai“, – kalbėjo Sensei Kubo. Na kas skaitote šias eilutes ir esate buvę, vaizdas ir prisiminimai turėtų su atodusiu pasiekti kiekvieno ausis.
Miesto Meras netoliese davė intervių televizijos žurnalistei, „O koks jaunas miesto Meras, tikiuosi, kad jis gerai rūpinasi savo miestelėnais“, – dėstė pastebėjimus Sensei. Iš Laisvės alėjos Egidijaus kvietimu atvykome į Pažaislį.Sensėjus Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje Egidijus patapo gidu, kurio arcitektūrinės žinios nustebino ne tik Sensėjų…Pažaislio vienuolynas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu. Tai vienas geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių…Diena eina į pabaigą, pats laikas ruoštis kendo praktikai. „Japonai džiaugtusi gyvendami Jūsų šalyje, pas jus nėra tokių parduotuvių tinklų kaip „7 – eleven„, daug žalumos, daug gražių žmonių ir dar daug ko, ko nematote ir nevertinate to ką turite“, – dienos pabaigai pasidalino įspūdžiais Sensėjus. Ažuolynas, renkamės šiandien anksčiau nei visada. Sensei kiekvieno atsimena vardą…