Antroji diena skirta Birštonui. Kurortinis miestas Lietuvos pietuose, išsidėstęs 39 km į pietus nuo Kauno. Istorijos kronika rašoma nuo viduramžių. Prūsijos kronininkas Vygandas Marburgietis „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ mini, kad maršalas Kunas fon Hatenšteinas 1382 m. žygio į Lietuvą metu kariuomenę padalino į tris dalis – Puniai, Alytui ir Birštonui pulti. XIX a. pradžioje istorijos tyrinėtojas Teodoras Narbutas Karaliaučiaus archyvuose rado apie dvidešimt 1384–1402 m. kryžiuočių žvalgų į Lietuvą aprašymų, kuriuose „sodyba ties sūriu vandeniu“ vadinama Birsten, Birstan; aprašyta ir gerai įtvirtinta medinė pilis ant stataus Nemuno skardžio. Po Žalgirio mūšio, pasibaigus kryžiuočių antpuoliams, Birštonas minimas kaip Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras.
Valanda praleista su gidu ir Kubo Sensei fotoaparato kortelė jau buvo pilna. Buvo išbandytos „Tulpės“ sanatorijos terapinės gydyklos. „Ar daug japonų važiuoja čia?“, – klausė Sensei?
Kelias atgal į Kauna buvo trumpesnis.
Prisikėlimo bažnyčia mūsų miesto simbolis. Vos įėjus į bažnyčios vidų, akį patraukia neįprastas didžiulis kryžius centrinėje navoje. Kryžius be Nukryžiuotojo – neįprasta Lietuvos bažnyčioms. Prisikėlimo bažnyčia puikia matosi iš visų Kauno miesto pusių kaip ir nuo apžvalgos aikštelės visas miestas kaip ant delno. Dienos planai beveik išnaudoti, laukiame kendo praktikos.
