Bičiuliai, norėtume padėkoti Jums už praėjusius metus, už laiką praleistą kartu Kyumeikan‘e. Didžiausia padėka visiems už pastangas kurios atlaikė ribas.
Keli žodžiai kiekvienam ir apie Jus: pažanga…Robertas, sado…Raimonda, neprieštarausime…Daiva, praktiškai…Egidijus, ok‘… Inesa, gal, bet…Julius, kitoks…Karolis, vienintelis toks…Aldevinas, nepailstantis…Kęstutis, pažangus…Algirdas, santūri…Diana, NeRiba…Sandrija, Na, gerai…Viltė, sistema…Algimantas, jau, tuoj…Mindaugas, šalia…Gintaras S., ne Lietuvoje…Robertas, tiesiog…Arnoldas, ne tik magas…Marius, dizaineris…Neilas, gydytojas…Dalius, daug dirbantis…Tadas, šiek tiek studentas…Karolis, ne tik medikas studentas…Evaldas, dėstytoja ir keliautoja…Daiva, kitoks’ai…Donatas K., atsakymas kažkur…Ramojus, ralio meistras…Donatas K., ne tik muzika…Dovilas, Jis…Kęstutis A., kompiuteriai…Artūras, šeima…Krzysztof, svarbu pagrindai…Adomas, moksleivis…Aleksandras, karate…Aneta, klaipėdietis…Artūras M., jau mokslai baigėsi?…Artūras S., žodžio galia…Darius S…jau lietuvis – Dmitrijus, visada kitoks – Gintaras G., laiko klausimai…Gražvydas M, Honda Pixar …Konstantinas, besigydantis traumą…Jevgenijus, puikus tėtis…Laimonas, muzikantas…Linas A., architektas…Marijus, dziudo trenerė…Lolita, jau po ligų…Martynas, visai įdomu…Petras, fotografas…Rolandas, dabar ne Japonijoje…Sandra, bitelė…Gabija, trenerė…Sandra, moksleivė…Ugnė, tiesus…Andrius, tikrai kitos…Vygis, garso ir rūbo amatininkas…Gitis, stipriausias internete…Mariuša.
Su derama pagarba Jums.
Brazilija, Rio de Ženeiro… (padėka Aleks Čan)
Šinai kelias
Antroji švenčių diena
Su Šv. Kalėdomis ir Saulės grįžimo švente
Kalėdos – Saulės grįžimo diena
Gruodžio 25 diena laikyta Saulės grįžimo diena. Ši diena senovės Egipte (2700 m.p.m.e.) buvo prilyginama Oziriui – derlingumo dievui, senųjų babiloniečių ir asirų dievui Tamūzui, kuris buvo augalų vegetacijos ir derlingumo globėjas, Irano Mitrai – santarvės dievui. Jis garbinamas buvo kaip Dieviškoji Saulė ir Pasaulio Šviesa. Romos Imperatorius Aurelijus (274 m.e.m.) įteisinus Mitros kultą visiems privaloma buvo švęsti „Nenugalimos saulės“ šventę. Dar vėliau remdamasi Biblija, bažnyčia šią šventę paskelbė Kristaus gimimo švente. Evangelijoje minima kaip Kristaus „šviesą iš aukštybių“.
Lietuvoje iš pačių pradžių ši diena buvo siejama su žemės švente, kuri turėjo daug bendrų bruožų su kitomis tautomis. Saulės gryžimo šventės dienomis buvo atliekami magiški veiksmai ir prietarai kurie lemdavo ateinančių metų sėkmę. Didelę jėgą turėjo sveikinimai ir palinkėjimai namams bei jų šeimininkams.
Kalėda ar Kalėdų Senis buvo siejamas mūsų krašte su žmogumi iš tolumos, su naujais arkliais ir puikiu vežimu, moliniais ratais, atvežančiais dovanų krepšius.
Pirmąją Kalėdų dieną mūsų krašto senoliai keldavosi anksti ryte, ieškodami ar vėlės nebuvo aplankusios palikto Kūčių stalo. Tą dieną žmonės vengdavo visokių darbų, stebėdavo gamtą ir spėdavo ateinančius metus.
Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių šventės trukdavo – kalėdojimas, buvo giedamos giesmės su kuriomis buvo siejamos ateinančių metų sodų bei laukų derlingumas.
Eglės šaka namuose Saulės gryžimo šventėjė simbolizavo žalią vasarą, o jos puošimas šventės metu turėjo didelę reikšmę. Riešutas pakabintas ant šakos simbolizavo vaisingumą ir derlingumą, obuolys turėjo antgamtiškų jėgų, žvakučių deginimas buvo tapatinamas su vėlėmis.
Japonija turinti, ne tiek daug žmonių kurie yra priėmę krikščionišką tikėjimą taip pat švenčia Kalėdas.
Na o eidami į vakarus mes po iš lėto Kalėdas tampatiname su pirkinių ir nuolaidų švente.
Per Kūčias daug valgėm, kad metai būtų sotūs!
Lietuvos Prezidentė pasveikino Japonijos Imperatorių
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Japonijos Imperatorių Akihito nacionalinės šventės – Jo Imperatoriškosios Didenybės Gimtadienio proga.
Sveikinimo laiške valstybės vadovė teigia, kad simboliška, jog Imperatoriaus Akihito valdymo pradžia Japonijoje beveik sutapo su Lietuvos nepriklausomybės atgavimu. Pastaruosius dvidešimt metų, pasak Prezidentės, Lietuva ir Japonija vis geriau pažino viena kitą, o bendradarbiavimas įgavo vis naujų formų.
„Bendra Lietuvos ir Japonijos ekspertų veikla atkuriant Afganistano Goro provinciją yra puikiausiais dvišalio bendradarbiavimo stiprėjimo įrodymas. Noriu nuoširdžiai padėkoti už Japonijos veiklą Goro provincijoje ir tikiuosi, kad tamprus dvasinis ryšys, kuris sieja Lietuvą ir Japoniją nuo Chiune Sugiharos laikų, taps dar įvairesnis ir labiau suartins mūsų šalis“, – rašo valsybės vadovė.
Prezidentės D. Grybauskaitės įsitikinimu, netgi būdamos per dešimtis tūkstančių kilometrų viena nuo kitos, Lietuvos ir Japonijos valstybės toliau dirbs petys į petį saugodamos taiką, demokratiją ir žmonių gerovę. Šalies vadovė pabrėžė, jog saugumo užtikrinimas, tvarus vystymasis, subalansuotas ekonominis augimas – visa tai įmanoma tik glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo dėka.
„Noriu Jus užtikrinti, kad visais įmanomais būdais sieksiu, kad Lietuvos ir Japonijos politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai būtų plėtojami, o mūsų dvišalis bendradarbiavimas prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės tikslų įgyvendinimo“, – rašo Prezidentė.
Prezidentės spaudos tarnyba.