Nuo šiandien į treniruočių grafikus įtraukiamas bėgimas. Vienas paprasčiausių ir naudingiausių veiksmų judėjime. Krosas gryname ore, persismelkusiame gamtos prabudimo impulsais ir pristotintas nedrąsiais bet jau tvirtais paukščių balsais, upeliais sruvenantis vanduo laiptų pakopomis senojo miesto Ąžuolyno parko šalia esančiame Dainų slėnyje. Gera avalynė ir šiltas drabužis, besibaigiančią žiemą primenanti kepurė dar turėtų būti aprangos dalis. Ramus bėgimas, vienodai paskirstys krūvį ir nuims įtampas kurias sudarė ryto tingulys. Tik nepersivalgykite prieš bėgimą, puodelis arbatos ir vaisiai, tinkamas kuras numatytam laikui bėgti. Kodėl bėgimas? Stiprėja kaulai, raiščiai, didėja širdies susitraukimų skaičius, gerėja plaučių ventiliacija, kūnas aprūpinamas papildomu kiekiu deguonies. Bet svarbiausiai galimybė yra įsiklausyti į savo kūno kalbą ir stengtis sutarti su juo nepersistengti ir neforsuoti savo asmeninio rezultato. Taigi, sekmadienį 9 ryte, prie laiptų vedančių į Dainų slėnį, senosios miesto istorijos pašonėje.
Kendo karininkų ramovėje
Kovo 24 dieną Kauno karininkams įgulos ramovėje pristatysime senosios Japonijos kovos meną su kardais – kendo. Kodėl karininkų ramovėje?
Lietuvos karininkija tarpukario respublikoje buvo ypatingas visuomenės sluoksnis. Lietuvos karininkija turėjo neginčijamų nuopelnų apginant ir tvirtinant Lietuvos valstybę per 1918-1923 m. kovas už nepriklausomybę. Buvo laikotarpis, kai mūsų kariams teko vienu metu kovoti net trijuose frontuose – su bolševikais rytuose, lenkais pietuose ir bermontininkais Vidurio Lietuvoje. Nepaisant visų vargų ir grėsmių, jauna valstiečių valstybė atsilaikė ir stojosi ant kojų. Jai trūko daug ko, skurdas žvelgė iš visų kampų, tačiau vienas didžiausių trūkumų buvo šviesuomenės, inteligentijos stoka. Šią nišą buvo pašaukta užpildyti ir jaunosios Lietuvos karininkija, tuo metu įgijusi aukštą visuomeninį, moralinį, o taip pat ir politinį svorį, dabar sakytume „reitingą“. Juk būtent karininkija kartu su savanoriais, gavusiais žemės, ir buvo pagrindinė to meto Lietuvos valstybės stuburas, pagrindinė jos atrama.Todėl, valstybei atsigavus, atsiradus gerbūviui iškilo būtinybė šiai gerbiamai visuomenės daliai pasistatyti reprezentacinį pastatą, simbolizuojantį jos statusą. Tai ir buvo atlikta 1935-1937m. – tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, Adomo Mickevičiaus gatvėje, iškilo didingas, iki šiol nepraradęs savo estetinės vertės pastatas – KARININKŲ RAMOVĖ. Pabrėžtina, kad jis buvo pastatytas už pačių karininkų surinktas lėšas.
Pradžia buvo tokia – 1919m. liepos 23d. įsteigiamas Kauno įgulos karių klubas. 1924m. balandžio 30 d. krašto apsaugos ministro įsakymu klubas buvo pavadintas Lietuvos karininkų ramove. Šio originalaus, specifiškai lietuviško pavadinimo autorius yra mūsų kalbos patriarchas Jonas Jablonskis. Šis, visai nemilitaristiškai skambantis pavadinimas atspindėjo mūsų tautos požiūrį į karą – juk lietuviškas žodis „ginklas“ yra kilęs nuo „gintis“, tad ramovė, kaip atvanga nuo karo vargų, turėjo pabrėžti taikų tautos mentalitetą. Ramovės tikslas buvo suburti kariškius „į vieną šeimą, stiprinti jų karinę ir tautinę dvasią, puoselėti karo ir bendrajį mokslą, švietimą, sportą…“ Senoje sporto salėje prieškario metu vyko fechtavimo užsiėmimai. Daugiau ir plačiau ieškokite čia…
Japonijos ambasados informacija
Japonijos ambasados kultūros ir informacijos centras Lietuvoje pranešė, kad p. Ikumi Šiba, kultūros atstovė, baigia savo dviejų metų darbo mūsų krašte kadenciją. Ji labai džiaugiasi galimybe dirbti Lietuvoje, susipažinti su Lietuvos žmonėmis, kultūra. Nuoširdžiai dėkoja visiems su kuriais teko bendradarbiauti, draugauti ar tiesiog matytis Japonijos ambasados organizuotuose renginiuose.
Mes savo ruoštu dėkojame p. Ikumi Šiba už Japonijos kultūros propagavimą Lietuvoje, kovos menų kuravimą, taip pat pagalbą kendo populiarinime. Ypatingai dėkojame p. Ikumi ir jos vyrui Hyunin Chang už laiką kurį skyrėte mums.
Japonija pradeda ruoštis sakurų žydėjimui
Japonijoje iki pavasario likusių dienų skaičiavimas tradiciškai prasidėdavo, kai vyriausybė paskelbdavo numatomą japoninių vyšnių, dar vadinamų sakuromis, žydėjimo sezono pradžią, tačiau šiemet iniciatyvą perima eiliniai gyventojai. Kiekvienais metais sakurų žydėjimo prognozės atsiduria pirmuosiuose japonų dienraščių puslapiuose. Pagal šią informaciją miestai planuoja grožėjimosi sakurų žiedais šventes, kelionių agentūros organizuoja specialias išvykas, o eiliniai žmonės ruošiasi pasilinksminimams ir iškyloms po žydinčiais medžiais. Daugiau ir plačiau: interneto dienraštyje „Lietuvos rytas“.
Vitaminai arba tai kas būtina kasdien, III dalis
Vitaminas B5 dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų: angliavandenių, riebalų ir kitų junginių skilimo bei sintezės reakcijose. Esant jo trūkumui, pasireiškia plaukų ir odos depigmentacija, gleivinės ir odos uždegimai, vidaus sekrecijos liaukų pokyčiai, širdies, inkstų bei nervų sistemos pokyčiai, augimo sutrikimai (sulėtėja augimas). Šio vitamino daug yra gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose: mėsoje, kepenyse, inkstuose, žuvyje, kiaušiniuose, piene, mielėse, žirniuose ir t. t. Jis labai paplitęs gamtoje. B5 paros dozė ~ 5 mg. Dirbant sunkų fizinį darbą, kai kurių infekcinių ligų, lėtinių apsinuodijimų atvejais šio vitamino reikia vartoti daugiau.
Vitaminas C dalyvauja daugelyje procesų: kolageno sintezėje, sustiprina vitamino E antioksidacines savybes, dalyvauja tulžies rūgščių sintezėje, antinksčių žievės steroidinių hormonų sintezėje iš cholesterolio, noradrenalino sintezėje. Trūkumas pasireiškia skorbutu. Būdingi skorbuto požymiai: kraujavimas, kurį sukelia padidėjęs kraujagyslių trapumas ir kapiliarų pralaidumas. Kraujuoja dantenos, kraujas išsilieja poodyje, į raumenis, vidaus organuose, po antkauliu ir kt. Vyksta kaulinio audinio, dantų (dentino) struktūros pokyčiai, kuriuos sukelia neląstelinio baltymo kolageno sintezės sutrikimai. Sintetinamas nevisavertis jungiamojo audinio baltymas kolagenas, susilpnėja mineralizacijos procesai, prasideda osteoporozė (kaulų retėjimas), kliba ir iškrinta dantys. Pasireškia širdies funkcijos sutrikimas bei mažakraujystė, atsirandanti dėl kraujavimų, geležies apykaitos sutrikimų. Šaltiniai: randamas šviežiuose vaisiuose bei daržovėse: salotose, kopūstuose, paprikoje, krienuose, bulvėse (ypač lupenose), braškėse, serbentuose, erškėtuogėse, citrusiniuose vaisiuose ir kt. Dar daugiau vitamino C sukaupia krienų, juodųjų serbentų lapai, spygliai. Paros dozė ~ 75-100 mg.
Autorė: doc. Jūratė Burneckienė. Tekstą parengė: Evaldas Kaulinis, KMU 3k studentas. Tekstą redagavo: Valerija Lietuvnikienė.
Šiek tiek Zen..
Nesunku rasti pėdas savas ant žemės kietos….bet kartais taip sunku atplėšti akis nuo žemės ir leisti mintims tapti debesimis. Karolis.
Daruma lėlė
Daruma (jap. 達磨) yra apvali, tuščiavidurė, dažniausiai raudonomis spalvomis dekoruota lėlė, vaizduojanti barzdotą vyriškį – Bodhidharmą, Zen budizmo įkūrėją. Ši lėlė japonų kultūroje yra tarsi sėkmės talismanas.
Daruma lėlė įkūnija daug simbolių. Jos forma yra apvali, viduje tuščiavidurė, tačiau pats lėlės dugnas šiek tiek sunkesnis, kad pavertus ji vėl atsistotų į pradinę poziciją – taip pat kaip lėlė „stovukas“, kurią turėjo daugelis iš mūsų. Japoniškai „stovukas“ vadinamas okiagari (起き上がり). Tikima, kad ši lėlės savybė reiškia gebėjimą išlaikyti sėkmę, įveikti visus sunkumus, net ir nutikus nelaimei nenuleisti rankų, neprarandant stabilumo eiti į priekį.
Dažniausiai Daruma lėlės būna raudonos spalvos, tai siejama su aukšto rango šventikų drabužių spalva ir tikima, kad ši spalva gydo. Edo laikotarpiu (1600-1868) raudona spalva buvo siejama su raupais ir raupų dievu. Namai, kuriuose būdavo raupais sergančių ligonių buvo pažymimi raudonais popieriaus ar medžiagos gabalėliais. Japonai tikėjo, kad pamalonintas raupų dievas gali išgydyti sergantį vaiką, todėl rengdavo sergančius vaikus raudonai, o namuose paruošdavo altorėlį su Daruma lėle, kurios okiagari principas įkvėpdavo ligoniui viltį pasveikti. Šiuolaikinėje Japonijoje taip pat yra daug šventyklų, kuriose dominuoja raudona spalva.
Daruma lėlės parduodamos baltomis, neužpildytomis akimis. Įsigijus arba gavus dovanų šią lėlę reikia sugalvoti norą, tikslą ir nupiešti lėlei vieną akį. Kaskart pažiūrėjus į vienaakę Daruma lėlę prisiminti savo tikslą ir dėti visas pastangas jam tapti tikrove. Kai noras ar siekis išsipildo – reikia nupiešti ir kitą akį. Naujųjų metų pradžioje Daruma lėlės, jau turinčios abi akis, nešamos į tam tikras šventyklas joms padėkoti ir rituališkai sudeginti. Iškart po to perkamos naujos lėlės ir galvojami nauji metų tikslai. Daugiau ir plačiau „Noriu mokytis japonų kalbos“ facebook socialiniame tinkle.
Jūra mato
Kviečiame sekmadienio vėlų vakarą žiūrėti romantinę dramą sukurtą režisieriaus Kei Kumai kartu su žymiuoju Akira Kurosava. Filmo siužetas XIX amžiaus Japonija, Ošin yra raudonųjų žibintų kvartalo prostitutė. Pažemintas ir sužeistas samurajus ieško kur pasislėpti ir atranda prieglobstį tame viešnamyje, kur dirba Ošin. Ji iš pradžių samurajui tik padeda slapstytis, o galiausiai suvokia jį įsimylėjusi. Šis ragina Ošin palikti viešnamį ir keliauti su juo. Ošin, tikėdama galėsianti ištekėti, sėkmingai laisvinasi iš gėdingo darbo. Tačiau grįžęs pas tėvus prašyti leidimo tuoktis samurajus išgirsta esąs jau supirštas su kita. Šiandien per TV3 23.35 val.