Pirmoji praktika

Vanduo – be jo mūsų žemėje nebūtų gyvybės. Ne išimtis ir žmogus, kurio 70% kūno masės sudaro vanduo.  Nepakankamas vandens vartojimas veda prie  galvos svaigimo, koordinacijos sutrikimų ir odos sausėjimo. Žmonėms, gyvenantiems aktyvų gyvenimą reikia atkreipti dėmesį į vandens vartojimą.  Vanduo treniruočių metu reikalingas termoreguliacijos procesams, bei  metabolinėm reakcijom. Treniruotės metu ( priklausomai, kokia sporto rūšis) prarandama  iki 3 litrų vandens. Prarandamas kiekis vandens priklauso nuo išorės temperatūros, treniruotės intensyvumo, bei kūno sudėjimo. Vanduo treniruotės metu šalinamas iš organizmo prakaituojant ( šalinama papildoma šiluma garinant vandenį) ir kvėpuojant.  Treniruočių metu dėl vandens praradimo iš pradžių padidėja kraujo klampumas, dėl to didėja širdies darbas – jai tenka stipriau susitraukinėti. Po to seka ištvermės, koordinacijos  sumažėjimas, deguonies trūkumas. Dėl to treniruotė tampa neaktyvi, o širdis patirdama dideles apkrovas pamažu hipertrofuoja. Norint išvengti dehidratacijos reikia gerti pakankamą kiekį švaraus gryno vandens. 1 valandą prieš treniruotę reikia išgerti 200 – 400ml vandens. Per 2 valandų treniruotę reikia išgerti nuo 500 iki 1l vandens, atsižvelgiant nuo jos intensyvumo ir išorės temperatūros. Vandenį reikia gerti kas 15 – 20 min mažais gurkšneliais. Treniruojantis patariama gerti švarų negazuotą vandenį. Mineralinius vandenis gerti nepatartina, nes jie prisotinti Na, Ca, K ir kitų elektrolitų. Jų pusiausvyra organizme sudaro tinkamą pH terpę ir palaiko homeostazę. Netekus vandens, elektrolitų koncentracija didėja, o geriant mineralinį vandenį jų dar padaugėja. Dėl to gali išsivystyti pavojigos būklės – alkalozė ir acidozė. Tekstą parengė – Evaldas Kaulinis.