Įvertinti ir apibendrinti sportinį fechtavimą iš pirmo karto (ar pirmo užsiėmimo) yra sunku ir gana nedėkinga. Nedėkinga todėl, kad neįmanoma sportinį fechavimą visą iš karto suprasti, teisingai įvertinti, suprasti ir pajausti. Čia kaip ir Kendo – reikalingas laikas ir pastovus darbas.
Tad pirmieji čia aprašyti įspūdžiai bus žmogaus, kuris pirmą kartą laikė rankoje špagą ir bandė judėti fechtavimo paprasčiausiu žingsneliu.
Pirmoji pažintis. Gerbiama Trenerė Rasa Rimgailienė pirmiausia mus visus, kendokas, atėjusius į šią pirmąją pamokėlę, supažindino su trumpa fechtavimo istorija. Po to ir su pagrindiniais ginklais: rapyra, špaga ir kardu. Iš pirmo žvilgsnio šie trys ginklai mūsų neįgudusioms akims atrodė labia panašūs: ilgi, labai ploni, panašiom apsaugom (“tsubomis”). Tačiau paėmus kiekvieną jų į rankas iš karto pajusdavai skirtumą: tai ir rankenos forma, ir paėmimas-ginklo laikymas rankoje, ir svoris, ir lankstumas-standumas ir galiausiai pats kirtis.
Kendo ir europietiško sportinio fechtavimo ginklų panašumai bei skirtumai. Patys pirmieji skirtumai, kuriuos pastebi kendoka, tikriausiai yra fechtavimo ginklo (nesvarbu špagos, rapyros ar kardo) laikymas viena ranka ir tam tikrose padėtyse, kurių šiame fechtavimo sporte tikrai yra daug, ir labai įvairių, ir kurios iš principo skirisi nuo shinai laikysenos. Ir viskas (smūgiavimas, blokavimas) vyksta tik viena ranka, dažniausiai tik dešine. Kita ranka atlieka balanso, pusiausvyros vaidmenį. Arnoldas Asauskas. Tęsinys eigoje.