Neįprasčiausias tikriausia buvo rapyros laikymas rankoje. Vien pati rankenos išraityta forma labai neįprasta, o ir pats jos laikymas primena truputį pistoleto laikymą. Kardo ir špagos laikymas yra panašūs, kur skiriasi tik niuansais. Beja, špagos ir kardo, kaip ginklų koncepcija, yra, jei taip galima išsireikšti ieškant kažkokių tai panašumų, artimiausia šinai ar katanai: sąlyginai ilga, tiesi ar tam tikru kampu truputį pasvyrusi rankena. Nes Kendo-Iaido t.p. yra elementų, kur ginklas-kardas laikomas, smūgiuojamas viena ranka. Bet iš tikrųjų suprasti šių ginklų panašumus ir skirtumus jau reikia daug daugiau nei vieno užsiėmimo.
Vienas esminis požymis, kuris iš karto krenta į akis, tai fechtavimo ginklo (rapyra, špaga, kardas) lengvumas palyginus su šinai. Todėl šiuos ginklus taip lengva valdyti viena ranka; ypač rapyrą, kuri lengva kaip plunksna.
Europietiško sportinio fechtavimo ginklų valdymas. Pirmą kartą paėmus į rankas šiuos ginklus atrodo kiek neįprastas jų valdymas. Viskas vyksta viena ranka ir iš principo čia dirba daugiausia tik riešas. Naudojant visai mažą rankos ir ypač riešo judesio amplitudę, galima atlikti pakankamai efektyvų kirtį, bloką. Šioje vietoje įžvelgiau net tam tikrą panašumą su “sportiniu” kendo, kur t.p. apsiribojama labai mažais, bet be galo staigiais judesiais-kirčiais. Čia tikriausiai reikėtų prisiminti ir mažąjį šinai (bokuto) kardą naudojama Kendo ir TanKendo. Jis turi daugiausia panašumų su išvardintais europietiško fechtavimo ginklais: tai ir laikymas, tai ir blokavimas, tai ir smūgiavimas/kirtimas/dūrimas. Esminis, vizualinis skirtumas tarp šių ginklų būtų japoniškojo mažojo šinai trumpumas palyginus su europietiškais ginklais (tiesa yra dar durklai ir kiti panašūs ginklai, tačiau europietiškajame sportiniame fechtavime jie nėra naudojami). Skiriasi ir pačios technikos šių ginklų valdyme, tačiau norint, galima ir čia rasti tam tikrų panašumų ar paralelių. Arnoldas Asauskas. Tęsinys eigoje.