dar nesibaige, bet tikrai didziausiu sios dienos ivykiu tapo vizitas i japonu kalbos mokyklele Rygoje, mokyklele tikraja ta zodzio prasme – gatve, skersgatvis, jokios reklamos, tik pirmo auksto lange ikeltas Fudzijamos atvaizdas…skambutis i duris, niekas nieko neatsako, skambutis telefonu grieztas moters balsas: kas toks ir su kuo garbes turiu bendrauti….as nenusiteikusi del kazkokiu (turistu is tolimuju rytu) lekti! … mes tik norejome aplankyti sia mokykla, bet siaip taip pavyko iterpti zodi, kad esu vienas is sveciu lietuvis, tada kalba igavo visai kitas intonacijas. sesta valanda mes jau vietoje, moteris nenusakomo amziaus, japoniskai su musu sveciais kaip lygus su lygiu, dar ir testa pastariesiems iteike, kuri siaip taip iveikeme. vienu zodziu – stipru. trys kambariai, viso 32 mokiniai lanko sia viena, viskas matosi suresta savomis rankomis, bet svarbiausiai, jautesi dvasia – ziniu ir noro tobuleti. dar sekantis susitikimas su sia moterimi turetu ivykti Kaune, kitu metu rugpjucio menesi! foto nuotraukoje: ponas Takao Kubo, mokyklos „seniausi“ mokiniai ir moteris japonu kalbos mokytoja turinti II kendo dana Brigita – Baiba Krumina.
