Kategorija: Japonija

Paskelbta

Moksleivių kendo čempionatas Japonijoje


Peržiūrėjus iki galo šį vaizdo įrašą prireikė laiko pagalvoti ir apie mūsų krašto moksleivius. Didelis pasirinkimas kovos menų ir kovinio sporto šakų daro natūralią atranką. Išskirčiau pagrindinius momentus, pagal ką vyksta atranka į kovos menų užsiėmimus: treniruotėse įgytų teorinių ir praktinių savybių panaudojimas gyvenimiškose situacijose, užsiėmimų vieta, trenerių kvalifikacija, tėvų palaikymas vaiko pasirinkime, kartu sportuojančių vaikų tėvų socialinė padėtis, galimybės dalyvauti varžybose, tęstinumas ir ateitis pasirinkus vieną iš kovos menų rūšių. Čia didmiesčiams skirti pavyzdžiai, su mažesnių miestelių ir kaimų situacija yra dar prasčiau ir net labai. Trenerių trūkumas, inventoriaus nebuvimas, atstumai iki treniruočių vietos ir mažėjantis vaikų skaičius kaimo vietovėse ir ne tik.
Ką galima padaryti.
Pasinaudoti Japonijos patirtimi. Pradinėse mokyklose vaikai turi pasirinkti vieną iš kovos menų rūšių, tai gali būti kendo, dziudo, aikido, karate. Užsiėmimai atstoja fizinio lavinimo pamokas. Tęstinumas lankytinos kovos menų rūšies yra iki pat studijų pasirinktame universitete. Tai viena iš sistemų kurias galima pritaikyti mūsų krašte. Lietuvoje yra išeiti padaryti tai per pradinių ir vidurinių mokyklų neformalaus ugdymo programas. Bet čia galime susidurti su kita kliūtimi, trenerių trūkumu. Tai galima išspręsti per kovos menų ar kovinio sporto federacijas, asociacijas, sąjungas. Kiekviena iš minėtų juridinių organizacijų turi būti suinteresuota plėtra, ugdyti savo šakos trenerius. Organizacijoms į pagalbą gali ateiti ir Lietuvos sporto universitetas, kuris visapusiškai ruošia trenerius kas yra vienas iš pagrindinių kriterijų pradedant mokinti kitus. Taip pat galime prisiminti ir buvusį karinį parengimą švietimo sistemoje kurį pakeitė baziniai kariniai mokymai. Liko niša kovos menams užimti tinkamą vietą švietimo sistemoje.

Kam to reikia?
1889 metais Japonijoje valdžia inicijavo tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti privalumus ir trūkumus kendžiutsu (šių laikų kendo) ir džiudžitsu (š. l. tai džiudo ir džiudžitsu). 1894 m. buvo pateiktos švietimo ministerijai išvados.

Teigiami atsiliepimai:
1. Prisideda prie vaikų augimo.
2. Gerina fizinę ištvermę.
3. Didina entuziazmą bei psichinę sveikatą.
4. Skatina būti drąsiu ir išbraukt bailų elgesį.
5. Savigynos pagrindai pavojaus gyvybei metu.

Neigiami atsiliepimai:
1. Tai gali neigiamai paveikti vaiko organizmą brendimo laikotarpiu.
2. Mokymo metu gali kilti traumos.
3. Sunku nustatyti tinkamą mokymo lygį vaikams atsisžvelgiant į jų fizinį pasiruošimą.
4. Vaikai gali lengvai pasiduoti smurtavimo nuotaikai.
5. Studentai iš didelio noro laimėti, gali pasiduoti nuotaikai: pergalė bet kokia kaina.
6. Vaikai paveikti netinkamos nuotaikos gali kovoti bet kaip.
7. Vienam mokytojui sunku prižiūrėti daug studentų vienu metu.
8. Reikalingos salės.
9. Džiudžitsu praktikai reikia tik treniruočių drabužių, kendžiutsu reikia daugiau inventoriaus, kuris yra brangus ir sunku išklaikyti higieną.
Ištrauka iš Dzigoro Kano darbo. Kodokanos dziudo institutas. Naudota informacija iš George’as McCall

Tokios mintys buvo prieš 120 metų. Šiais laikais daug kas pasikeitė ir šiam laikmečiui kai kurie punktai turėtų pakeisti vietą. Bet mintis išlieka ta pati. Kovos menai iš žmogaus daro žmogų.
Sektinas pavyzdys yra Japonijos kendo federacijos, kuri 1975 metais patvirtino kendo tikslus:

Kendo yra žmogiškojo charakterio ugdymas per kardo valdymo principus.
Kendo praktikos tikslai –
Siekti kūno ir dvasios vienybės,
Lavinti stiprią ir valingą asmenybę,
Teisingų ir atkaklių užsiėmimų dėka
Siekti tobulėjimo kendo mene.
Gerbti žmogiškąjį orumą ir garbę,
Mokytis atviro bendravimo su kitais žmonėmis
Ir visą gyvenimą lavinti save.
To siekiantis žmogus sugebės:
Mylėti savo šalį ir visuomenę,
Vystyti kultūrą
Bei prisidėti prie taikos
Ir visų tautų klestėjimo.

Kokia ateitis?
Pasidalinsiu mūsų patirtimi. Kyumeikan mokykla kartu su Kauno Panemunės ir Vėtrungės pradinėmis mokyklomis antrus metus iš eilės vykdo projektą kuriame vieną fizinio pamoką keičiame kendo užsiėmimais. Ši idėja gyva ir ji nuosekliai vystoma. Nuo šių metų kendo kovos menai Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykloje. Dar trys metai ir tikiuosi, kad turėsime komandas, kurios varžysis Lietuvos moksleivių kendo čempionate. Ričardas Žilaitis.

Paskelbta

Paminklas nepasiduodantiems

Ivatės prefektūroje, liepos pradžioje, bus atidarytas paminklas vienam iš 70000 likusių medžių, kuris liko stovėti po cunamio, kuris 2011 metai sugriovė ne vieno žmogaus likimą. Pušis buvo rekonstruota po medžio mirties (druskos pažeidė medžio syvus), praėjus 18 mėnenesių po katastrofos. Rikuzentakatos miesto gyventojai surinko 125000000 jienų (3971153 lt.) paminklui pastatyti. Darbo eigoje medis buvo sutvirtintas metalinėmis konstrukcijomis, padaryta viršutinių šakų vainiko kopija. Bendras projekto aukštis 27 metrai. Daugiau ir plačiau: Japan Today.
Šis paminklas dar kartą įrodo, kad japonai prisimena artimus, pagarbą rodo tvirtam charakteriui. Išlikęs medis, kaip simbolis tautos, kurios žmonės nepasiduoda.
trees

Paskelbta

LEAN valdymas

Tojotos korporaciją pasaulyje išgarsino ne tik automobiliai, bet ir jos sukurta gamybos sistema, vėliau tapusi bendrovės valdymo filosofija. Tojotos gamybos sistemos užuomazgos siekia dar 1937 metus, kai bendrovės „Toyota Motor“ įkūrėjui Kijičiro Tojodai kilo idėja detales į gamybą tiekti panaudojant „Pačiu laiku“ (angl. „Just-in-time“) principą. Tojotos gamybos sistema buvo sugalvota ir jos įgyvendinimas prasidėjo tuoj po Antrojo pasaulinio karo. Pasak Taiči Ono, Tojotos gamybos sistemos sukūrimą sąlygojo Japonijos rinkos spaudimas gaminti labai įvairią produkciją mažais kiekiais. Pagrindiniai Tojotos gamybos sistemos principai buvo didinti gamybos efektyvumą, nuosekliai mažinant nebūtinas išlaidas bei šalinant nuostolius. Apie šią gamybos sistemą pasaulis sužinojo tuomet, kai Tojota nusprendė investuoti į gamybą Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1984 metais kartu su kompanija „General Motors“ Tojota atidarė bendrą gamyklą „New United Motor Manufacturing“, kurioje buvo gaminami abiejų prekinių ženklų automobiliai. Tojotai pasiekus neįtikėtinų rezultatų, JAV ir Europoje pradėta domėtis jos sėkmės priežastimis, o Tojotos gamybos sistema pakrikštyta antru vardu „Lean Production System“.
Tikslaus ir nusistovėjusio lietuviško pavadinimo šiai gamybos sistemai apibūdinti kol kas nėra. „Lean” filosofija lietuviškai aiškinama kaip lankstus, taupus, efektyvus verslo procesų valdymas. „Lean“ terminą pasaulyje išpopuliarino Džeimsas P. Vomakas su bendraautoriais išleidęs knygą „Mašina, kuri pakeitė pasaulį“ (James P. Womack, Daniel T. Jones, Daniel Roos „The Machine That Changed The World: The Story of Lean Production“).
„Lean“ valdymo sistema pasirodė besanti universali ir transformuojama. Pagrindinius principus įmonės pradėjo taikyti ne tik automobilių pramonėje, bet ir kituose pramonės, paslaugų bei aptarnavimo sektoriuose, sveikatos priežiūros paslaugų srityje, viešajame administravime ir daugelyje kitų veiklos sričių. Tokiu būdu atsirado nauji terminai kaip Lean logistika, Lean biuras, Lean administravimas, Lean vyriausybė, Lean servisas, Lean sveikatos priežiūra, Lean leidyba, netgi Lean marketingas. Daugiau ir plačiau: inovacijos.lt

Paskelbta

Atomas

Robertas Knoth ir Antuanetė de Jong lankėse Fukušimos regione kartu su „Greenpeace“ komanda. Spinduliuotė palieka šešėlius ankščiau pilnose gyvybės kampeliuose. Žmonės, miesteliai, gamta dabar jau radiacijos žinioje. Nuotraukos fiksuoja, prietaisai rodo, mes galime paspausti šia nuotrauką ir ieškoti informacijos patys, susidarydami vaizdą kiekvienas sau. Ramaus apsisprendimo kiekvienam.