782 metais, valdant Imperatoriui Kamu, buvo padėti pamatai pastatui, kuris davė pradžią specialios mokyklos atsiradimui, čia buvo mokoma karo meno. Baigę mokslus, januoliai buvo siunčiami kaip karininkai į armijos būrius.
792 metais Japonijoje įvesta karinė mokymosi sistema – kondei. Jaunuoliai, buvo atrenkami iš kilmingų šeimų ir mokomi ne tik kovos meno, bet ir raštingumo, etikos. Ilgus metus brandinta idėja „kariai ir piliečiai viename“ buvo pradėta įgyvendinti. Neilgai trukus atsirado galimybė išbandyti naujai reformuotą armiją. Pirmasis priešas tapo nuo seno Japonijos salose gyvenantys ainai. Nors drąsūs ir didelę patirtys kovos lauke turintys ainai atkakliai kovojo, bet buvo nublokšti į pačia šiaurinę Japonijos dalį, Hokaido salą. Pamažu kovos menai (kardo valdymas ir šaudymas iš lanko) tapo karių kasdienybe, kurie buvo lavinami kiekvieną dieną. Laikui bėgant atsirado ir supratimas apie kario išskirtinumą, kuris išaugo į daugiau, tai teritorijų valdymas, žemdirbystės organizavimas net ir šalies valdymas. Nors nuo seno valdžia buvo perleidžiama iš kartos į kartą, niekas negalvojo, kad atkaklūs ir tada mažai apsiskaitę kariai buši galės kažką pakeisti. Deja…Žiaurūs ir negailestingi XII – XIII amžiaus karai, sudėtinga politinė ir kultūrinė situacija atvedė Japoniją prie krizės slenksčio. Šimtmečiais šalį valdę aristokratai nesugebėjo taip greitai reaguoti į susidariusią situaciją. Šalyje įvedamas karinis valdymas, kurio pradžią nustato Minamoto Joritomo, vėlau šalyje suformuojama bakufu – karinės diktatūros vadovybės sistema. Tęsinys eigoje.
