Sekmadienio rytas mažiau šaltas, tačiau vėl toks pat gražus ir giedras. Pusryčiai. Nepaslėpsi, kikenimų mažiau ir nuovargis pradeda jaustis. Šeštadienį nemažai žmonių išvyko į namus. Dešimt trisdešimt bazinę kendo praktiką, katas, ir dži geiko pradeda Vitalijus. Ričardas ir Raimonda rūpinosi kitais Japonijos dienų renginiais. Sekmadieninis užsiėmimas praėjo taip pat smagiu tempu, katoms buvo skirta kokia dvidešimt minučių, technikai – pusvalandis, o dar valanda su viršum – kovoms, kurių buvo tik truputėlį mažiau nei šeštadienio. Tačiau jos pareikalauja sekinančių pastangų, kai joms priešinasi kūnas ir sąmonė. Vitalijus vis kartoja, – štai ši paskutinė kovas, ana – paskutinė ar ta – paskutinė. Paskutinė. O po to – dar kirikaeshi. Desertui…
Papietavę, su Kęstučiu nuėjome į Birštono bendruomenės centrą, kuriame visi dalyviai iš esmės jau susirinkę. Pasitinka japonologė Gabija, Raimonda, Ričardas ir visur esantis Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius. Miesto vicemeras ir Ričardas pristato Japonijos dienas. Įdomu stebėti, kaip prasideda kaligrafijos pamoka. Gabija ramiai dėsto japoniškos kaligrafijos pradmenis iš pušų sakų tušą atidžiai trinantiems mokiniams. Potėpiai. Atsargūs. Po kurio laiko užsimezga ryšys, pratybos užverda, jei taip čia tinka parašyti. Birštoniečiai, pataliukais stebėję, įvykius, patys pradeda imti teptukus į rankas, o ypač tada, kai Raimonda šalia pradeda arbatos ceremoniją. Neparašiau, kad palangėse per visą sieną išdėstyti Mindaugo fotografijos darbai iš Japonijos, kuriuos apsilankę Japonijos dienų dalyviai apžiūri. Vicemeras kantriai su kitais dalyvauja arbatos ceremonijoje, kuri vedami keliomis serijomis, kad kuo daugiau žmonių galėtų susipažinti su šiuo menu, jo tradicija. Šalia pateikiama japoniškos „Žalios arbatos“ prezentacija, susidomėjusieji vaišinami kelių rūšių arbata. Renginys trunka kelias valandas, visur ramus aktyvus susidomėjimas, bendruomeniškumas.
Su Kęstučiu išplauname sale ir parengiame ją kendo prezentacijai. Pasirodo pirmieji susidomėjusieji. Pradeda kendo pristatymą.
Sekmadienio pavakarė. Metas namo. Nuvargę kaip …. Patys galite epitetus parinkti. Viskas beveik tiks. Išsiskiriame su Birštonu. Siela dainuoja. Kažkas panašaus į AC/DC „Ride on“. Važiuok namo…
Išvados – dėka intensyvių seminaro užsiėmimų pagerėja technika, koncentruota mintis į kiekvieną kūno ląstelę įstumiama bendru ritmu. Atsiminimas lieka. Judėjimas keičia tingumą. Prigimtinį tingumą. Sužinai savo lygį. Vienu žodžiu – dirbti reikia. Ir taip iki mirties. Kolektyvinė dvasia sustiprėja. Tautų draugystė irgi. Tautos mušasi bambukiniais kardais, po to maloniai padėkoja vienos kitoms. Humoro ir geros nuotaikos, kaip supratote, netrūko. Aš net pagalvojau, kad beveik galima dokumentinį filmą šia tema sukurti, tokį antidepresinį…. Su jumis buvo visas dvi dienas Egidijus Milašius.