Rytas prasidėjo anksti, kai pabudome nuo nepažintos kalbos rėkiamų garsų. Buvo labai gaivu, kvepėjo mišku ir garsiai čiulbėjo paukšteliai… Nezyzė nei vienas uodas ir niekas nekando. Kilo klausimas, kada bus galima pabaigti rytinį sapną, ateidavo atsakymas, kad tikriausiai tik ateinantį rytą. Taigi taip pagalvojus vyko visko labai daug tarsi būtų praėjusios kokios keturios dienos vietoje vienos. Bėgiojo visur labai daug vaikų kurie visko klausinėjo ir paskui patys pasakodavo, aplinkui visada vaikščiojo du gražus šunys. Jei netyčia sugalvodavai nusnausti valandėle pievoje, šunys ateidavo ir nusnausdavo kartu su tavim… O už tvoros ganėsi bembiai.
Šią dieną buvo trys komandos vaikų. Vieni ėjo paišyti savo šešėlio, kiti kopijuoti nelygiu paviršiu, o treti sakykime kalbėti apie knygas ir piešti projekto grindų tapybai. Visi drauge šauniai padirbėjome neskaitant pakitusio plano formato. Per pietus gėrėme arbatą, buvo ramu…Po vakarienės klausėmės miego muzikos. O naktį liejome tušą. Šiaip visi buvo labai energingi ir geros nuotaikos, tik mane migdė, hm.. dar nepaasiilgau miesto. Stovyklos svečiai Lina, Lukas ir Dalia.
