Pirmoji praktika

Akių priežiūra kaip ir burnos higiena turi būti kiekvienos dienos dalis.
Pirmiausiai pradėkime nuo kasdieninės veiklos, skaitant knygą ar laikraštį tekstą laikykite ne arčiau kaip 30 cm. Kas pusantros valandos duokite ilsėti akims ir tai labai svarbi taisyklė vaikams. Būdami su jais gamtoje, nukreipkite vaikų dėmėsį į toli esančius objektus, skatinkime juos kreipti kuo daugiau žvilgnsių į šalis, tuo stiprinant akies raumenis. Pradinių klasių vaikams darbas prie kompiuterio ne ilgiau, kaip 45 minutės, 2 valandos vyresniųjų klasių moksleiviams. Didelis dėmesys turi būti skiriamas ir mobiliems telefonams, mažos raidės, smulkus tekstas, žaidimai prasto vaizdo kokybės, nutrintas ir subraižytas telefono aparato ekranas, tai aplinkybės silpninančios regėjimą. Atstumas žiūrint televizorių daugiau kaip trys metrai. Kiekvienas sėdimas užsiėmimas turi būti derinimas su fiziniais veiksmais, vaikščiojimu, plaukimu, bėgimu, kovos menais, kendo ir kitais aktyviais užsiėmimais. Taip pat stengtis vaikus pratinti prie akių gimnastikos, vienas iš pratimų, žiūrinto pro lango stiklią, uždėti markeriu taškelį ir kviesti vaiką žiūrėti nuo taško į tašką esantį toliau. Į maisto racioną įdėti daugiau mėlynių, nes šiai uogai nėra pakaitalų gamtoje, kurie geriau atliktų regos profilaktikos vaidmenį. Taip pat morkos, špinatai, kivi, šaltalankis, geltonas pipiras, mango, apelsinas, moliūgas padės striprinti akių tinklainės funkcijas. Užsienio šalies penkiuose miestuose buvo atliktas tyrimas penkiems šimtams biuro darbuotojų. 77 iš jų turėjo gerą rėgėjimą, kiti, kurie net ir neįtarė, kad pas juos yra regos sutrikimų, turėjo net po kelias problemas. Iš jų net 249 – nustatyti „sausų akių“ atvejai, 182, – trumparegystės atvejai. Šie tyrimai buvo atlikti Rusijoje.

Tradiciškai manoma, kad maitinimo pagrindiniai elementai yra angliavandeniai, riebalai ir baltymai. Priklausomai nuo rungties sportininkų maitinimo struktūra yra sudėtinga. Tačiau pastaruoju metu moksliniai tyrimai bei praktinė patirtis parodė, kad sportininkų maitinimas yra toks pats sudėtingas kaip ir rengimas.
Maitinimo elementai. Optimalų žmogaus dienos maitinimo racioną sudaro 59 komponentai (Colgan, 1993). Vieni iš jų labai svarbūs, kiti mažiau, bet sportininkams, nuolat intensyviai besitreniruojantiems, butina vartoti juos visus atitinkamais kiekiais. Maitinimo elementai klasifikuojami į 6 medžiagų grupes: angliavandeniai, baltymai, riebalai, vitaminai, mineralai, vanduo.
Angliavandeniai, baltymai ir riebalai organizme gaunami valgant. Vitaminai, mineralai nėra energijos šaltinis, tačiau – jie būtini paverčiant angliavandenius, baltymus ir riebalus į energiją. Klaidinga galvoti, kad vitaminai ir mineralai suteiks energijos, be energijos šaltinių – angliavandenių, baltymų ir riebalų vitaminai tampa beverčiai. Vanduo yra jungiamasis elementas, taip pat ir palaikantis kūno temperatūrą sportuojant.
Dideliais kiekiais būtina naudoti deguonį, vandenilį, anglį, azotą – visi jie randami produktuose ir ore. Likusieji 54 elementai yra mažiau naudojami, tačiau būtini, ir jie randami rečiau vartojamuose produktuose. Visi elementai sąveikauja sinerginiu būdu (bendras veikimas) – vieno elemento nepakankamumas blogina visų kitų elementų biologines funkcijas.
Tačiau kiekvieno individo maitinimo elementų normos yra individualios. Svarbiausia – visų elementų kiekis turi būti optimalus: per didelis ir per mažas blogina organizmo biologines funkcija. Prof. habil. dr. Antanas Skarbalius, Lietuvos kūno kultūros akademija. Tęsinys eigoje.