Kategorija: Vasaros stovykla 2009

Paskutinis pagaliukų skambėjimas, platforma, pusryčiai ir didžiausia padėka virtuvei. Daiktai visi suruošti ir paruošti kelionei į namus. Paskutinės maudynės su tėvais, atsisveikinimas su draugais ir su vieta, kurioje galėjo visi pabūti tais kuriais norėjo. Paskutinis kamuolio spyris, paskutinis žvilgsnis į kambarį, paskutinis rankos paspaudimas su pačiais artimiausiais žmonėmis. Šiandien baigėsi kendo stovykla ir laukia kelias namo su mintimis apie praėjusias dienas, išgyvenimus ir atradimus. Bet tuo nesibaigia atsiradusi draugystė ir ryšys tarp vaikų, kuriuos sujungė vienas žodis – kendo.

Rytas kaip ir visi kiti rytai, skirtumas tik skaičiuje, šiandien septyni šimtai vienas. Stipru, kada vaikai pasako, kad skaičius šeši šimtai reiškia – juoką. Kodėl, o Jūs pasiklauskite jų patys. Pusryčiai ir po jų labai svarbi pamoka kiekvienam – dantų valymas. Stovykloje svečiavosi Inga Šližienė, geriausia burnos higienos specialistė. Mūsų vaikams ne tik paaiškino, bet ir parodė kaip reikia valyti dantis, kokį naudoti šepetuką, dantų pastą. Bet atėjo laikas, kada vaikai vis dažniau ir dažniau pradėjo dairytis į keliuką ar nepamatys pažystamos spalvos automobilo… Taip pat atėjo laikas paskutinei kendo treniruotei, paskutiniam kirčiui, laikas, kada visi vakai buvo savo tėvų glėbyje. Palapinių miestelis, naktinis žygis, surastas lobis ir tėvų turnyras. Atėjo laikas, kada vėl visi kartu.

Diena baigėsi. Su savimi nusinešdama valandas praleistas su vaikais. Jau visiems įprasta dienotvarkė, platforma ir šiandien net šeši šimtai vienas…skaičius, kuriuos supras tik stovykloję buvę vaikai. Ši diena buvo savarankiškumo diena, kada laikas buvo vaikų, jie buvo ir vadovais, ir vaikais. Su savo užduotimis gerai susitvarkė Mykolas ir Urtė, Rokas ir Aistė, Audrutė ir Amandas, Ignas ir Eliza, Simonas ir Kotryna, Kristijonas ir Gabrielė, Kristupas ir Viltė. Diena buvo pilna ir įspūdžių. Išvyka pas močiutę, kuri kepa duoną ir su seneliu augina bites. Seneliai vaikams dalvė korius su nepaprastai skaniu medumi, tvarte aplankėme ką tik gimusį veršiuką, apžiūrėjome šuniuko saugomus paršelius. Laikas grįžti namo, vaikų laukia skanūs pietūs, poilsis ir piešimas guašu ne tik ant popieriaus, bet ir ant akmenų, žolės ir rankų…Toliau popietinė kendo praktika ir maudynės. Vaikų diskoteka, Egidijaus ledai ir paskutinė vaikų pasaka prieš miegą. Labai pasiilgau tėvų, bet važiuoti namo dar nenoriu, – Oskaras, aštuoneri metai.

Rytas, makšta, penki šimtai, pusryčiai, kendo praktika, pietūs, poilsis, visa tai jau atrodytų, kad turėtų būti įprasta diena. Bet ši, po truputį tampa atradimų diena, kai vaikai pradeda būti tokie, kokie jie iš tikrųjų nori būti dar dvi dienas…Vakarinis laikas, kada vaikai vaikščiojo vieni pas kitus į svečius, dovanojo dovanas ir apžiūrinėjo, kaip kas gyvena. Kęstučio prižiūrimi geriausia susitvarkė vaikai iš „lokės pėdos“ kambario, Eigirdas, Amandas ir Algirdas puikiai derino visus iškilusius klausimus. Martynas Bacevičius visur aukštumoje, tiek kambario tvarkyme, elgesyje su instruktoriais, tiek ir prie pietų stalo, antro patiekalo kartojimuose. Dar didesnę nuostabą visiems susirinkusiems vaikams sukėlė Lauryno Vaitkaus atsakymas į klausimą, kodėl nereikia deginti elektros, Laurynas buvo tikslus ir aiškus: energijos ištekliai neamžini. Laurynui tik vienuolika metų. Diena baigėsi pasaka patiems mažiausiems.

Penktoji diena, po praeitos nakties alarmo vaikus nepakeitė, jie kėlėsi ir ėjo į rytinę kendo praktiką daug žvaliau nei ankščiau. Mankšta ir suburi išlaikė jų dėmėsį iki pačių pusryčių. Po kurių tęsėsi jau visiems įprasta dienotvarkė. Šiandien instruktorius maloniai nustebino mūsų vaikai Eliza Griciūtė, Kristupas Kazakevičius, Ignas Malinauskas, Tomas Udrėnas, Viltė Norvaišaitė, Rokas Vaizgėla, Kristijonas Timinskas, Rolandas Dvareckas, Audrutė Gurskytė, Simonas Neliubšys, Jurgis Augūnas, Laurynas Vaitkus, Algirdas ir Eigirdas Černiai, Mykolas Strazdas kurie savo ištvermė ir užsispyrimu lenkė daugelį kitų. Kiek daug kalba jų tylėjimas ir veiksmai, jų akyse mintys ir ryžtas siekti užsibrėžto tikslo išlaikyti ištvermės testą. Žiūrint į juos kilo klausimas kur yra riba tarp silpnumo ir jautrumo. Kaip tiksliai apibudinti ir klasifikuoti ar tai silpnas ar jautrus vaikas? Nes ši diena, kada daugeliui visiems priimtini stereotipai buvo sulaužyti. Vaikai keičiasi, jie stiprėja ne tik fizine jėga, bet ir vidumi. Mes matėme jų stipriąsias savybes. Po dienos studijų, mes buvome dėkingi jiems už parodytus rezultatus. Maudynės, žaidimai, muzika ir didelis kiekis juoko bei geros nuotaikos užbaigė patys skaniausi naktipiečiai per visas buvusias dienas.

Ketvirtoji stovyklos diena. Mankšta, pusryčiai, kendo praktika, pietūs, poilsis. Vaikų diena jau turi savo veiklą laike. Popietės vaikų piešinimas guašu atskleidė papildomus gebėjimus. Kiekvienas nupiešė tai, kas jam atrodė svarbiausios detalės jį supančioje aplinkoje. Po pavakarių pasiruošimas aplankyti seniausias Miškiniškių kaimo sodybas, susipažinti su gamta, supančia sodybą lydint ponios Birutės. Dviejų valandų žygis su pilnomis gertuvėmis vandens prasidėjo nuo buvusios kaimo kalvio sodybos pamatų ir tesėsi iki vietos kur prasidejo Prūsų kaimo ribos. Grįždami atgal aplankėme Napoleono akmenį, kur šalia atradome vieną iš rečiausių augalų Lietuvoje, augalą kuris pumpurą, kad pražydėtų mezga vieną kartą per dvidešimt penkerius metus – lietuvišką orchidėją.
Vakarienės laukėme kaip niekad, blynai su uogiene, buvo kartojami ir papildomai kepami. Su dideliais pilvais visi nuėjome pogulio, kuris truko atrodo vos vieną akimirką, nes visų lauke jau laukė žaidimai ir … ūkiškas muilas su dubeniu vandens skalbtis savo rūbų. Dešimta valanda, laikas miegoti, laikas kuris atėjo greičiau nei tikėjomės, tai naktinis alarmas, kada visi vaikai dalyvavo naktinėjė pavojaus treniruotėje. Jį išlaikė visi, net ir mažasis Jurgis, kurį draugai išnešė į lauką dar miegantį miegmaišyje. Egzaminas išlaikytas, miegosime ryte ilgiau.

Šiltas sekmadienio rytas. Rasa gaivino visus rytinės kendo praktikos metu ir suteike jėgų paskutiniems suburi. Pusryčiai su arbata, kas gali būti geriau? Toliau vyko rimtas pasiruošimas žygiui į monitoringą. Pilnos vandens gertuvės, tinkama apranga ir avalynė. Kelias per mišką tolimas, bet jėgų vaikams suteikė pati gamta: drėgnas ir žalias samanų kvapas, eglių skaros krintančios ir liečiančios vaikų pečius. Buvo uogų su grybais kurie savo vilionėmis bandė sudarkyti vaikų tvarkingą rykiuotę. Trumpas sustojimas, gurkšnis vandens ir kelionė tesėsi toliau. Liko visai nedaug, tik keli kalneliai ir monitoringo šeiminkas Gintaras jau laukė mūsų visų savo kieme. Paskaita apie gamtos namus, jos saugumą vaikams uždavė nemažai klausimų. O kiek daviklių ir visokiausių indelių turėjo ponas Gintaras, tai visų net nespėjo išrodyti, bet jau žinome, kad jei Baltijos jūroje didelis laivas išmes per didelį dūmų kiekį, monitoringo stotis tai užfiksuos per kelias minutes.
Po klausimų virtinės visų laukė maudynės ežere ir pasirodo nuovargio kaip nebūta. Visi susiruošėmė gryžti atgal į stovyklavietę, nes miško takeliai jau laukė visų.
Namuose jau laukė ponia Birutė su pietumis, po kurių visi nuėjo pietų pogulio.
Origami meistrai surengė dar vieną pamoką, kuri užsitesė daugiau nei planuotai. Vaikai džiaugėsi sužinoję daug naujo ir dar ilgai vieni kitiems rodė savo padarytus darbus. Laikas prie laužo ir sekančios dienos laukimas.

Buvo gražus, ramus ir tylus, rytas. Miške paukščiai kalbėjo savąją kalbą, ryto rasa gaivino viską aplinkui. Viskas nuščiuvo, kada rytinis signalas visus vaikus sukvietė į kiemą. Lengvas bėgimas mišku, mankšta, pusryčiai, kambarių ir aplinkos tvarkymas. Japonų kalbos pamoka ir kendo praktika, kuri prasidėjo nuo kelionės, kurios negalėjo sustabdyti net stipriausioji liūtis. Visi lauke ne tik pietų, bet ir laiko po jų, pas mūsų vaikus į svečius atvyko origami meistrai. Kurie visus stovyklautojus supažindino su popieriaus istorija, lankstymo menu ir savo geriausiais darbais dalinosi nt vakarėjant. Po kruopštaus laiko visų laukė žaidimai, dramblys su Egidijumi, krepšinis, regbis ir vakarienė su kukurūzu koše. Po to muzika, muzika, muzika. Ką gi, pats laikas eiti miegoti.