Moterų reakcija į kovingumą

Neseniai į rankas pateko knyga, kurią jau turbūt daugelis matė knygynuose, o gal ir skaitė. Knyga moterims ir apie jas Clarisos Pinkola Estes, Ph.D. Bėgančios su vilkais laukinės moters archetipas mituose ir pasakose. Knyga jau ne nauja, bet jai turėtų atsirasti vieta kiekvienos moters knygų lentynoje. Štai viena ištrauka: „ Daugelio moterų reakcija į kovingumą nėra taip lengvai sąmonės sužadinama kaip reikėtų. Moteris turėtų mokėti greitai prisikviesti arba sukelti ant kojų kovingąją savo prigimties dalį – panašią į tą viesulą, sukantį dulkes.“
Visada stebiu moteris ateinančias į kendo treniruotę. Matau kaip nedrąsiai jos rengiasi kendo aprangą, sumišusios, pasimetusios, kaip baikščiai praveria salės duris, ima į rankas šinai ir bandau įsivaizduoti, kas dedasi jų mintyse, visada prisimenu kaip jaučiausi pati. Matau tas kurios lieka, prisimenu tas kurios daugiau neatėjo…Bet visada labai norisi pasakyti – pasilik, nes tam tu čia ir atėjai. Moterys ieško būdų tapti stipresnėmis, bet pačios sau to nepripažįsta; nori tapti drąsesnėmis, bet bijo kovoti; nori būti tvirtos ir tuo pačiu trapios ir globojamos. Tai vis ta dvilypė moters prigimtis, kurios antrosios pusės pačios gerai nepažįstam, arba ją ignoruojam. Bandom dėl visų aplinkinių būti jaukios, malonios, trapios, mielos būtybės – tokia moters viena pusė, tokios mes ir esam. O ką pasiliekame dėl savęs? Gal 30 metų narve uždarytą tūnantį žvėriuką, kuris vis vien išsiverš, arba taip tame narve ir numirs niekada nesužinojęs ką jis gali.
Gražiausia, kai suderinami skirtingi dalykai: tamsus dangus ir šviesi žvaigždė jame; saulė pro tamsius debesis; jūra ir krantas; akmuo ir medis; ugnis židiny ir lietus už lango; šilta ir šalta; šviesu ir tamsu; minkšta ir kieta; stora vilna su lengvu šilku; išorinis trapumas ir vidinė stiprybė. Nei pačios nežinom, kiek daug dar galim nesvarbu kiek mums bebūtų metų. Apsisprendėte, tada kviečiame prisijungti vėl? Raimonda.
Merginos

Atvira paramos idėja visiems

rankos (1)„Einu link prekybos centro „Akropolis“ lauke vėjas toks šaltas, kad atrodo plėšo veido odą. Visi aplink susigūžę skuba savo reikalais. Skubu ir aš, kol tas pats šaltis manęs nesustabdo. Priešais matau drebantį vyriškį. Nepastebėjau ar jis turėjo kokį indelį, kaip sutinkami išmaldos prašytojai, tačiau pirmoji mintis buvo – jei jis neturi pirštinių atiduosiu savo, jam jų reikia labiau. Priėjau pirštines jis turėjo, tačiau praeiti kaip pro tuščią suolelį nebegalėjau. Paklausiau ar jis nori valgyti. Atsakymas aiškus…taip… Kelias iki parduotuvės buvo trumpas, pasirodo žmogus iš Kaišiadorių. Nebūčiau tūlas lietuvis jei nepaklausčiau – kodėl neieškai normalaus darbo? Vyriškis man atsakė, jog darbo šiokio tokio gauna vasarą, bandė kreiptis į Alytaus savivaldybę prašytis laikinų darbų, bet ten visos vietos paskirtos „saviems“. Parduotuvėje paprašau, jog pašildytų plovo, už jį sumoku atiduodu savo pašnekovui ir mūsų keliai išsiskiria.“

„Praeitą žiemą einant į spektaklį Kauno dramos teatre  priėjo vyriškis ir paprašė pinigų maistui, pasiūlėm jam prisijungti prie mūsų teatro kavinukėje, jam užsakėme sriubos, patys išgėrėme arbatos laukdami spektaklio. Šio susitikimo metu sužinojome, jog vyras serga, vaistus nešiojasi mažame maišelyje, kažkokios problemos su skrandžiu, todėl retai valgo, o jei ir valgo labai kukliai. Visą laiką nenutrūkstant seka vienas padėkos žodis po kito, už vieną sriubos dubenėlį, kuris kainavo gal kokius 4 lt. galiausiai mes nueiname į spektaklį, jis dar padavėjos paprašo stiklinės vandens išgeria savo vaistus ir išeina.“

Šios istorijos tai patirtis, kurią galima gauti, tik savo noru įsileidžiant tokius žmones į kasdienybę ir žengiant pirmą žingsnį pažinties link. Kuo naudinga ši patirtis? Išklausius šiuos žmones supranti, jog atskiri žmonės, o dar blogiau šeimos, kurios augina vaikus susiduria su tokiais sunkumais, kurių pačios įveikti nesugeba – jiems reikia mūsų pagalbos. Įsivaizduokite, jei šiose istorijose būtų ne drebantys suaugę vyrai o mažas berniukas ar mergaitė? Ką jūs galėtumėte tą akimirką įdėti į ištiestas rankutes…savo pirštines, šaliką, o gal dubenėlį sriubos. Nereikia laukti tokio drastiško momento padėkime šioms šeimoms dabar, kad tėvams ir jų vaikams nereikėtų šaltą žiemos dieną eiti į gatvę ir tiesti į mus rankutes, ištieskime jas pirmi!

Kauno Kyumeikan Kendo mokykla kartu su Šilainių seniūnija organizuoja paramą daiktais socialiai remtinoms šeimoms. Šios paramos tikslas sukaupti 30 atskirų lauknešėlių vargingai  besiverčiančiom šeimom. Kiekvieno lauknešėlio vertė galėtų būtų apie 30 lt. Kokių daiktų mes tikimės…? Užsimerkite, prisiminkite ištiestas rankutes, nesvarbu berniuko, mergaitės, mamos ar tėčio, tai ką į šias rankas norėtumėte įdėti, galite padaryti suruošdami dovanų lauknešėlį. Gal būt tai higienos priemonės, namų ruošos reikmenys, rankšluosčiai, patalynės ar kiti atrodo paprasti bet iš tiesų svarbūs daiktai, juk gyvenime jų prireikia pačių įvairiausių. Kiekvienas lauknešėlis tai dovana, todėl juos galite šventiškai supakuoti ir galbūt net užrašyti palinkėjimą nuo savo visos šeimos, ar artimųjų su kuriais rinksite dovanojamus daiktus.

Visų lauknešėlių lauksime Kyumeikan Kendo mokykloje Kaune Raudondvario pl. 113a iki gruodžio 10 d. Vėliau Šilainių seniūnijos ir organizacijos Lietuvos Caritas darbuotojų dėka jie pasieks kukliai gyvenančias šeimas, kuriose jos nariai turi labiau dalintis negausia materialine gerove.

Jei nuspręsite ką nors padovanoti šioms šeimoms ir jų vaikams, mes džiaugsimės kartu su jais. Paramos idėja atvira visiems norintiems, neprivaloma būti Kyumeikan mokyklos nariu, kad galėtumėte prisijungti.

~~~Mintis esamam laikui~~~

Nebūtina atsisakyti aktyvumo ir siekti ramybės – tiesiog ištuštink savo vidų ir išlaikyk pusiausvyrą išorėj. Tada karštligiškam pasaulio sūkury tu išliksi ramus.

~~~Mintis esamam laikui~~~

Vienuolis paklausė zen mokytojo:
– Kas pasaulyje brangiausia?
– Nudvėsusios katės galva,- atsakė tas.
– Kodėl gi ji yra pats brangiausias dalykas pasaulyje? – nustebo vienuolis.
– Tai paprasta, niekas negali jos įkainoti, – pasakė mokytojas.

~~~Mintis esamam laikui~~~

Kažkam tai buvo kasdienio gyvenimo taisyklės:

Ryte, tik atsikėlęs, medituok.
Vakare eik miegoti visada tuo pačiu laiku.
Stenkis valgyti nedaug, nepasisotindamas iki galo.
Priimdamas svečius, būk toks pat, koks esi likęs vienas.
Būdamas vienas, elkis taip, tarsi priimtum svečius.
Stenkis apmąstyti tai, ką sakai, pažadus vykdyk.
Nesigailėk praeities.
Žvelk į ateitį.
Būk drąsus tarsi didvyris ir švelnus kaip vaikas.
Guldamas miegoti, įsivaizduok, kad šis poilsis – paskutinis.
Atsibudęs, kelkis greitai, atmesdamas miegą tarsi senus skarmalus.

~~~Mintis esamam laikui~~~

DSC068911Kruopelytė laiko prilygsta kruopelytei aukso. Brangink jį. Suvok jo tekančią prigimtį. Blogai padėtas auksas lengvai surandamas, iššvaistytas laikas prarandamas amžiams.