Japonijos ambasada ir Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centras kviečia visus besidominčius japonų kalba, aktyviai dalyvauti Japonijos fondo remiamame antrajame „Japonų kalbos konkurse“. Konkurso dalyviai turi paruošti 5 minučių pranešimą japonų kalba laisvai pasirinkta tema ir viešai jį pristatyti. Geriausiai pasirodžiusieji bus apdovanoti vertingais prizais. Renginys vyks 2010 m. kovo 8 dieną VDU Azijos studijų centre. Konkurse gali dalyvauti visi norintys, negyvenę Japonijoje ilgiau nei 6 mėn.
Norinčius dalyvauti konkurse prašome siųsti užpildytas registracijos anketas iki 2010 m. vasario 15 d. šiuo adresu: darbuotojai@asc.vdu.lt. Registracijos anketą rasite šiuo adresu: http://www.viduje.lt/?q=node/3309. Apie atrankos rezultatus bus pranešta iki vasario 22 d.
Piešiniai ant kriauklių geldelių
Jumiko Matsumoto pristato taip pat tradicinius japonų meno kūrinius – piešinius ant kriauklių geldelių. Šiai, trapiai Iki (elegantiškojo) stiliaus tapybai autorę įkvepia švelnūs jausmai, besikeičianti gamta, Japonijoje gyva žavėjimosi Ka-Chou-Fu-Getsu (Gėlė-Paukštis-Vėjas-Mėnulis) grožiu tradicija. Jumiko Matsumoto gimė Tokijuje, 1948 m. baigė Keio universitetą. Kriauklių tapymo meno dailininkė pradėjo mokytis 1986 m., ją mokė meistrė Šoko Ota. Jumiko Matsumoto tapo sava technika, vadinama ornamentu arba kougou (smilkalų dėžutė). Nuo 2002 m. Tokijuje nuolat rengiamos autorinės meistrės parodos, ne kartą Jumiko Matsumoto buvo išrinkta UNICEF atvirukų autore.
Dailininkei įgimta siekti atsipalaidavimo ir vienumos teikiamos atgaivos. Pasak Jumiko Matsumoto, jos tapomose kriauklėse atsispindinti gamtos kaita sukelia romantišką nuotaiką. Paprastai ji tapo kriauklių poras. Tai kilo iš kriauklių geldelių porų žaidimo, kuriame reikia atrasti geldelės porą pagal išorinį raštą ir nuostabų piešinį vidinėje geldelės pusėje. Šį žaidimą Japonijoje merginos žaisdavo Heiano epochoje (794 – 1192 m.). Kadangi geldelė turi tik vieną atitinkančią porą, kriauklių geldelės tapo darnių vyro ir žmonos santykių simboliu ir buvo dedamos į kraitį. Edo epochoje (1603 – 1868 m.) geriausių menininkų darbai buvo rodomi aukštuomenės vestuvėse. Parodą praturtina ryški Joshiko Ogura (1918 – 2005 m.) darbų ekspozicija. Pristatomi 7 obi (kimono diržai), ir kiti 12 siuvinėjimų.
Menininkė Joneko Namai dirba senuoju kamakurabori tradicinės japonų drožybos stiliumi. Iš medžio išskaptuotų lėkščių, dubenėlių, pialų, padėklų, rėmų ir kitų daiktų paviršiai dekoruojami raižytais ornamentais, vėliau dengiami spalvotu laku ir poliruojami. Šio būdu dekoruoti daiktai lengvi ir patvarūs. Parodos ekspozicijoje – 30 kamakurabori dirbinių.
Visų autorių darbai dvelkia kruopščių rankų šiluma ir pagarba tautinėms tradicijoms. Maloniai kviečiame apsilankyti parodoje ir atrasti išties vertingą pažintį su Japonijos kultūra. Parodą atidarys Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Miyoko Akashi. Paroda veiks: 2010 01 15 – 2010 02 28
Kimono paroda Kaune
Rudenį Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuota tradicinio japonų meno paroda atkeliauja į Kauno M. Žilinsko galerijos parodų sales. Japonijos ambasados organizuotoje kultūros renginių ciklo „Iro-Iro Nippon! – Japonija toli, Japonija arti“ parodoje išvysime tekstilininkės Masu Jamamoto sukurtus kimono, meistrės Jumiko Matsumoto išpieštas kriauklių geldeles, Jošiko Ogura obi (kimono diržus) ir Joneko Namai tradicinės japonų drožybos kūrinius.
Masu Jamamoto japoniškus tautinius rūbus ėmė kurti prieš 35-erius metus. Iš pradžių kimono ji audė šeimos nariams, o 1982 m. vienas jos darbų buvo atrinktas į Japonijos šiuolaikinės taikomosios dailės parodą. Du savo kurtus kimono („Tosa-no-usho“ („Jūros potvynis Tosoje“), 1993 m. ir „Youwa“ („Saulėta taika“), 2002 m.) Masu Yamamoto padovanojo Japonijos Imperatoriaus šeimai. Viena žinomiausių japonų tekstilininkių, rengia personalines parodas Japonijoje ir svetur – Vokietijoje, Turkijoje, Danijoje.
Parodoje Masu Jamamoto pristato 31 šilkinį kimono, kuriuos pati sukūrė nuo pat pirmo siūlo. Pasak meistrės, “Kimono gamybai gali būti naudojama medvilnė ir linas, bet dažniausiai kimono yra siuvami iš šilko. Vieno kimono audimui reikia maždaug 3000 šilkverpių vikšrų. Siūlai, išvynioti iš šilkverpių vikšrų kokonų, yra specialiai ruošiami ir dažomi natūraliu būdu, naudojant tuo metų laiku augančius augalus. Taip yra paruošiamas kiekvienas plonytis siūlelis. Apie 1200 siūlų yra sudedama į audimo stakles ir, šaudyklei tarp metmenų perbėgus apie 200 000 kartų, išaudžiamas 40 cm pločio ir 13 m ilgio audinys. Jis sukerpamas į 8 lygias dalis, iš kurių ir siuvamas kimono. Audimo ir dažymo technika į Japoniją senovėje atkeliavo iš Kinijos ir Korėjos. Iš kiniškų rūbų palaipsniui atsirado kimono, kuris XIV-XV a. buvo jau plačiai paplitęs Japonijoje. Kimono labai tinka Japonijos tvankiam klimatui. Apsirengus kimono vasarą yra vėsu, o žiemą – šilta. Japonės labai vertina ir brangina kimono, perduoda juos iš kartos į kartą.“ Paroda veiks: 2010 01 15 – 2010 02 28
Japonas lankys mūsų sergančius vaikus
Jei mes toliau kalbėsime, kad mums sunku, kad mūsų kraštas mažas ir niekam nežinomas – būsime neteisūs. Kaune ketvirtą kartą iš eilės lankysis Vaikų ligų klinikos Onkohematologijos poskyryje svečias iš Japonijos, garsus chorvedys ir kompozitorius Juki Ando. Sergantiems vaikams įteiks lauktuves iš tolimojo krašto. Japonijos organizacijos „Tokyo Associates Corporation“ iniciatyva kiekvienais metais organizuojami kultūrinių mainų projektai Lietuvoje. Šios organizacijos nariai ypatingą dėmesį rodo vėžiu sergantiems Lietuvos vaikams ir siekia jiems padėti – įvairūs asmenys iš Japonijos jau ne kartą lankėsi KMUK vaikų Onkohematologijos poskyryje ir aukojo savo surinktas lėšas reikalingai įrangai įsigyti. Kaip mes galime į tai žiūrėti ir toliau ramiai rūpintis savo asmenybe, jei mūsų artimu rūpinasi žmonės iš toli, kada mūsų sergantys vaikai dar kažkam rūpi, kitiems, bet ne mums. Kokie mes būsime po penkerių metų?
Kalėdos – Saulės grįžimo diena
Gruodžio 25 diena laikyta Saulės grįžimo diena. Ši diena senovės Egipte (2700 m.p.m.e.) buvo prilyginama Oziriui – derlingumo dievui, senųjų babiloniečių ir asirų dievui Tamūzui, kuris buvo augalų vegetacijos ir derlingumo globėjas, Irano Mitrai – santarvės dievui. Jis garbinamas buvo kaip Dieviškoji Saulė ir Pasaulio Šviesa. Romos Imperatorius Aurelijus (274 m.e.m.) įteisinus Mitros kultą visiems privaloma buvo švęsti „Nenugalimos saulės“ šventę. Dar vėliau remdamasi Biblija, bažnyčia šią šventę paskelbė Kristaus gimimo švente. Evangelijoje minima kaip Kristaus „šviesą iš aukštybių“.
Lietuvoje iš pačių pradžių ši diena buvo siejama su žemės švente, kuri turėjo daug bendrų bruožų su kitomis tautomis. Saulės gryžimo šventės dienomis buvo atliekami magiški veiksmai ir prietarai kurie lemdavo ateinančių metų sėkmę. Didelę jėgą turėjo sveikinimai ir palinkėjimai namams bei jų šeimininkams.
Kalėda ar Kalėdų Senis buvo siejamas mūsų krašte su žmogumi iš tolumos, su naujais arkliais ir puikiu vežimu, moliniais ratais, atvežančiais dovanų krepšius.
Pirmąją Kalėdų dieną mūsų krašto senoliai keldavosi anksti ryte, ieškodami ar vėlės nebuvo aplankusios palikto Kūčių stalo. Tą dieną žmonės vengdavo visokių darbų, stebėdavo gamtą ir spėdavo ateinančius metus.
Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių šventės trukdavo – kalėdojimas, buvo giedamos giesmės su kuriomis buvo siejamos ateinančių metų sodų bei laukų derlingumas.
Eglės šaka namuose Saulės gryžimo šventėjė simbolizavo žalią vasarą, o jos puošimas šventės metu turėjo didelę reikšmę. Riešutas pakabintas ant šakos simbolizavo vaisingumą ir derlingumą, obuolys turėjo antgamtiškų jėgų, žvakučių deginimas buvo tapatinamas su vėlėmis.
Japonija turinti, ne tiek daug žmonių kurie yra priėmę krikščionišką tikėjimą taip pat švenčia Kalėdas.
Na o eidami į vakarus mes po iš lėto Kalėdas tampatiname su pirkinių ir nuolaidų švente.
Per Kūčias daug valgėm, kad metai būtų sotūs!
Gerumo akcija internete
Džiaugiames, kad šios akcijos iniciatorius prekybos centras „IKI“ parėmė tokią idėją, kad šie metais vakams kurie gyvena su nepritekliu būtų šiek tiek šviesesni. Pati akcijos idėjos išpildymo forma labai parpasta, dešinėje pusėje esantis skydelis su užrašu „Renku pinigus vaikų dovanėlėms“ turi paspaudimo funkciją „Prisidėk neatverdamas piniginės“. Čia kas kartą užėjęs ir spustelėjęs nuorodą, laukdamas veiksmų, nejučiomis prisidėsite prie vieno vaiko šypsenos ir sugaišite tik vieną minutę. Ar galite įvertinti savo kasdieninio bėgimo ritme, ką reiškia Jums viena minutė?
Už surinktas lėšas, prekybos centras „IKI“ nupirks dovanėlių remdamasis „Maisto banko“ duomenų baze ir jas išdalins vaikams, gyvenantiems mažiau pasiturinčiose šeimose.
Mes taip pat prisidedame prie šios gerumo akcijos!
Jūsų vienas paspaudimas 5 centai į bendrą gerumo sąskaitą. Dėkojame.
Svečiuose Martynas Pravilonis
